Dar studijuodama rinkodarą Ieva turėjo galimybę tris mėnesius pasisvečiuoti JAV – po šios patirties ji suprato, kad nori pamatyti daugiau pasaulio. Smalsumo vedina kartu su draugu lietuvė pasiryžo dar ilgesniam nuotykiui – vienerių metų kelionei į Naująją Zelandiją. Čia, sako mergina, jaunimui iki 30-ies metų sudarytos lengvesnės galimybės atvykti.
„Nusipirkom furgonėlį – turim lovą, virtuvę. Visur, kur važiuoji, gali likti miegoti. Jokio įsipareigojimo, nereikia net viešbučio nuomotis“, – pasakoja keliavimą su darbu kitoje planetos pusėje derinanti mergina.
Šiuo metu kartu su draugu ji dirba saldžių bulvių fermoje. Tačiau netrukus Naujojoje Zelandijoje prasidės žiemos sezonas – tuomet pora važiuos į pietus, kur dirbs kalnų slidinėjimo kurorte.
Po mokyklos norintiems ir studijuoti, ir dirbti – išeitis: pristatė, kuo naudinga pameistrystė
„Tuo pačiu galėsime nemokamai slidinėti – laukia labai įdomi patirtis“, – entuziazmo neslėpdama kalba Ieva.
Sparnus iš Lietuvos mergina pakėlė prieš du mėnesius. Gimtinėje liko ne tik šeima ir draugai, bet ir šaukštai. Klausiate, kuo čia dėti šaukštai? Ievos gyvenime pastarieji užima svarbią vietą. O tie žmonės, pas kuriuos ji apsilanko, juokauja, kad merginą jau baisu ir į namus pasikviesti – po to, žiūrėk, neliks ir kuo valgyti.
Iš senų šaukštų, kuriuos ji randa įvairiuose turguose, naudotų drabužių ir daiktų prekybos platformoje „Vinted“ ar su artimųjų pagalba, Ieva gamina žiedus.
Ji neslepia savo didelės meilės sendaikčiams ar dėvėtiems rūbams – merginą žavi ne tik jų unikalumas, bet ir pati mintis, kad tai, kas galėjo būti išmesta, yra prikeliama naujam gyvenimui.
Susiję straipsniai
O idėja iš naudotų šaukštų gaminti žiedus į jos gyvenimą atklydo visai atsitiktinai.
„Gal prieš trejus metus pradėjau sekti vieną merginą – jos turiniu domėjausi dėl kelionių, tačiau taip susiklostė, kad pinigus kelionėms ji užsidirbo gamindama žiedus iš senų stalo įrankių. Labai norėjau žiedo“, – prisimena pašnekovė.
Tačiau įsigyti jo taip ir nepavyko, mat žiedai buvo parduodami JAV. Negana to – žmonės juos greitai išgraibstydavo. Taip Ievai ir kilo klausimas – kodėl gi žiedo nepasigaminus pačiai?
„Buvo baisu žengti pirmąjį žingsnį, bet prisiruošiau. Po to pasirodė, kad nereikėjo bijoti“, – pripažįsta mergina.
Tam, kad pagamintų tokį papuošalą, reikalingas specialus aparatas. Šis, anot Ievos, nėra pigus. Tad jau pirkdama reikalingą įrangą mergina buvo nusiteikusi idėjai, kad žiedais papuoš ne tik save ar draugus, bet įgavusi įgūdžių bandys plėstis ir parduoti papuošalus kitiems. Taip gimė „Spoonulis“.
Ilgainiui vystyti verslą jai padėjo socialiniai tinklai, internetinė svetainė ir aplankytos mugės, kuriose žiedai gaminami iškart vietoje. Tiesa, pirmieji užsakymai pradėjo plaukti dar tada, kai, kaip sako pati Ieva, ji neturėjo visų reikiamų įgūdžių ir įrangos.
Asmeninio archyvo nuotr.
Pašnekovė dar iki šiol atsimena emocijas, kilusias sulaukus žinutės iš pirmosios pirkėjos.
„Man buvo šokas – dar neturėjau, kur supakuoti žiedų. Atrodė, dar viskas ateity“, – pasakoja Ieva.
O štai patį pirmąjį žiedą ji pagamino iš Anykščių sendaikčių turguje rasto šaukšto, kurį jai nupirko draugė. Šaukštas – išskirtinis, su porceliano detalėmis. Todėl Ieva gailisi, kad tąkart draugės prašė nupirkti tik po vieną šaukštą kiekvienai, mat galvojo tik pasibandyti.
Vienais įdomiausių rastų šaukštų mergina įvardija šaukštus su vienuolių atvaizdais. Šių mergina turėjo apie dešimt, o iš jų pagaminti žiedai ištirpo per dvi dienas.
„Žmonės vis klausė, gal turiu dar šių šaukštų. Netyčia juos dar kartą pamačiau – buvo šventė, nes įprastai sunku ir vėl rasti tokius pačius šaukštus“, – sako ji.
Ieva pasakoja pastebėjusi, kad mažesnių miestelių sendaikčių turguose galima aptikti kur kas įdomesnių radinių nei, pavyzdžiui, sostinėje. Ant randamų šaukštų dažniausiai būna įvairių gėlių, raštų, o retais atvejais pasitaiko ir personalizuotų įrankių.
Pavyzdžiui, sykį pavyko aptikti sidabrinius šaukštus su Zodiako ženklais, vardais ir pavardėmis. „Su kliente bandėme ieškoti, gal jie – garsių žmonių. Neradom konkretaus žmogaus, tačiau tai buvo turtingesnės šeimos pavardė.“
O kartais šaukštai patys atranda kelią pas Ievą.
„Dažnai žmonės parašo, kad turi šaukštų, nori pasikeisti juos į naujus, klausia, gal man reikia“, – džiaugsmo neslepia pašnekovė.
Įprastai vieno tokio žiedo kaina siekia 25 eurus. Tačiau kaina priklauso nuo medžiagos, iš kurios įrankis pagamintas. Arba tokio paties rašto turimų šaukštų skaičius – jei jų daugiau ar raštas nėra išskirtinis, tuomet žiedo kaina sumažėja iki 20 eurų. O pasidabruoti šaukštai kainuoja 15 eurų – tikėtina, kad kasdien nešiojant toks žiedas gali pakeisti spalvą ar nusitrinti, sako Ieva. Tam tikrais atvejais žiedai parduodami už simbolinę kainą – 5 eurus.
Asmeninio archyvo nuotr.
Tiesa, ne visi šaukštai būna tinkami žiedų gamybai. Kai kurie įrankiai – storesni. Todėl mergina pradėjo gaminti ir apyrankes. Vis dėlto šių įsigyti šiuo metu gali ir nepavykti, mat atsargos, kurias Ieva buvo palikusi prieš išvykstant į Naująją Zelandiją, jau išpirktos.
Mergina pripažįsta, kad jai buvo gaila palikti sėkmingai besivystantį verslą, kuris skaičiuoja jau daugiau nei metus. Tačiau dabar žiedų verslas – ne ką mažiau patikimose rankose.
„Perleidau viską sesei. Labai gerai, kad ji išmoko daugiau, nes ateityje noriu rengti dirbtuves – kad galėčiau vykti pas žmones arba susiburtume vienoje vietoje. Esant dviese galima aprėpti daugiau“, – sako Ieva.
Tiesa, net ir būdama toli nuo namų lietuvė nesėdi ramiai sudėjusi rankų.
„Einu į visus sendaikčių turgus ir renku visus šaukštus. Randu gražių, išskirtinių – Lietuvoje tokių nesu mačiusi, – šypsosi pašnekovė. – Reikės paskaityti, ar nėra kokio limito metalui (aut. past. – skrendant atgal į Lietuvą).“
O grįžusi ji planuoja plėstis. Įsigyti daugiau įrangos ir pradėti gaminti papuošalus iš senų lėkščių – pakabukus, auskarus ar didesnius žiedus.