Jos vadovaujama įmonė dirba su tais, kurie kuria robotus, naują įrangą – tam naudojamos tokios detalės, kokių dar niekas nėra gaminęs. Bet yra tekę gaminti ir kablį laivui – ne tik itin smulkius elementus.
„Yra tokia europinė inžinerinė platforma „Xometry“. Čia jungiasi visi, kas užsiima tiksliąja mechanika – tekinimu, frezavimu. Įmonės vertinamos pagal atliktus testus. Juos įveikęs gauni rimtų užsakymų dideliais kiekiais. Daug įmonių nori, bet tos ribos neperžengia – pakanka vieną kartą suklysti. O mes praėjome“, – džiaugėsi A. Lavrinovič.
Ji užsakymų ieško ir paprastu keliu: atsiverčia įmonių katalogą, susiranda, kam galėtų būti įdomūs – optikos, hidraulikos, laivų, elektronikos gamintojai – ir skambina siūlydama paslaugas.
Perspėja dėl pašonėje užaugusio konkurento kėslų: tai primena Lietuvą prieš 10 metų
Užsakymai – didžiausias iššūkis naujiems savininkams perėmus įmonę prie jos vairo stojusiai pašnekovei. Teko įsitraukti į vienos asociacijos veiklą, kur patys pateikdami užsakymą, tarkime, išlankstyti detalę, gali gauti užduotį komponentą ištekinti.
Pradėjusi dirbti „Progrupė“ dažniausiai gaudavo atlikti tokius darbus, kurių kitos įmonės nenorėjo imtis, labai mažus ir sudėtingus.
Susiję straipsniai
Ana pasvajoja – būtų gerai įžengti į užsienio rinką. „Ten visai kitos kainos, bet iki užsienio kol kas dar nepriėjau. Ir mūsų rinka labai turtinga – yra, ką veikti, norint apglėbti gamybą: varžtai, poveržlės, jungiamosios dalys...“, – vardijo A. Lavrinovič.
Pagalvoja ji ir apie karinius užsakymus, tik nori, kad įmonės veikla geriau įsivažiuotų. Pagaminti atskirų detalių karinei pramonei ir dabar gauna, tik kadangi brėžiniai labai fragmentiški – meistrai net nežino, kam jos tiksliai skirtos.
Nori lydyti metalo drožles
A. Lavrinovič turi svajonę – „Progrupėje“ lydyti aliuminį, mat apdirbant metalą lieka labai daug drožlių. „Kilo mintis – kodėl jų neperlydyti? Dabar perkame naują aliuminį – žaliavą, aliuminio strypus. Kad juos pagamintum, reikia kasti rūdą.
Jei lydytume drožles, tai būtų skirtingų rūšių nesertifikuotas metalas. Jis netiks aviacijai ar optikai, kur reikia specialios sudėties metalų. Tačiau jį būtų galima panaudoti – yra daugybė gaminių, kur nebūtinas specialios sudėties metalas.
Be to, Visagine veikia profesinio mokymo centras, kuris ruošia apdirbimo specialistus. Jiems mokymams reikia bet kokio metalo – svarbu, kad galėtų mokytis“, – apie planus pasakojo įmonės vadovė.
Sykį šiam sumanymui įgyvendinti pabandė gauti paramą – nepavyko, tačiau minties neatsisakė: drožles kaupia sandėliuose ir viliasi, jog ateityje planas bus įgyvendintas.
„Būtų gerai įsigyti dar staklių, dar plačiau vystyti veiklą – aš visko noriu, – juokėsi A. Lavrinovič. – Bet jeigu dabar turėčiau pakankamai finansų, pirmiausia įgyvendinčiau aliuminio lydymo projektą. Jūs nė neįsivaizduojate, kaip man svarbi šita idėja.“
Bet pašnekovė džiaugėsi ir tuo, kad įmonė jau uždirba tiek, kad lėšų viskam užtenka ir nereikia prašyti atidėti sąskaitų apmokėjimo.
Sudėtinga surinkti komandą
Ana norėtų, kad „Progrupė“ su Visagino technologijų ir verslo centru bendradarbiautų – vieni pasiūlytų galimybę praktikuotis, kiti gi paruoštų specialistus, kurių įmonei reikia.
Pašnekovė gyrė savo stiprią penkių žmonių komandą, tačiau neslėpė – surinkti ją buvo sudėtinga.
„Gali atrodyti, kas čia sudėtingo – suprogramavai, ko reikia, ir paleidai stakles. Be ne taip paprasta: yra programuotojas, dar reikia derintojo ir staklininko. Paprastai įmonėse šiuose procesuose dirba du žmonės, mes sukamės su mažesniu kolektyvu, nes kitaip mūsų kainos bus tokios, kad niekas iš mūsų nieko nepirks“, – paaiškino pašnekovė.
Šiek tiek sutaupyti leidžia ir tai, kad įmonė veikia Visagine – čia pigesnė darbo jėga, nei didmiesčiuose.