– Kaip atsidūrėte aviacijos srityje? Kaip atrodė pirmieji žingsniai „Avia Solutions Group“?
– Prisipažinsiu, mano motyvai buvo gana pragmatiški – norėjau dirbti, užsidirbti ir kurti įdomią karjerą. Aviacija tam pasirodė ideali sritis. Visada stengiausi dirbti gerai – tai padėjo būti pastebėtam ir atvėrė naujas galimybes. Ilgainiui ši sritis tapo ne tik darbu, bet ir gyvenimo būdu.
Skaičiuoju penkioliktus metus aviacijoje. Per tą laiką perėjau nemažai skirtingų pozicijų. Pradėjau kaip pardavimų vadybininkas „Avia Solutions Group“ dukterinėje įmonėje, kurios veikla – privačių orlaivių techninės priežiūros ir aptarnavimo paslaugos. Vėliau buvau atsakingas už pardavimų vystymą, o galiausiai tapau ir komercijos direktoriumi. Nuo 2024 m. sausio esu visos įmonių grupės verslo plėtros vadovas. Mano veiklos mastas labai platus, bet pagrindinė užduotis – atverti naujas rinkas grupės plėtrai.
Susiję straipsniai
– Kaip pavyko taip greitai perprasti šią industriją?
– Džiaugiuosi, kad pradėjau nuo verslo aviacijos ir privačių skrydžių srities – tai viena intensyviausių mokyklų suprasti verslo specifiką. Ši verslo sritis gana konservatyvi – jos pagrindą sudaro asmeniniai ryšiai ir pasitikėjimas.
Prie greitesnio verslo specifikos perpratimo ženkliai prisidėjo kolegos – patyrę savo sričių profesionalai. Daug išmokau ir vis dar kasdien mokausi iš mane supančios ekspertų komandos bei vadovybės. Kai visi orientuoti į vieną tikslą, nieko nėra neįmanoma: net sudėtingiausiose situacijose randame sprendimus, išlaikome klientus ir plečiame verslą tarptautiniu mastu.
Ypač daug žinių ir verslo subtilybių perėmiau iš tarptautinių klientų. Reikėjo perprasti tarpkultūrinio bendravimo niuansus, suprasti jų lūkesčius bei įgauti pasitikėjimą.

Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Čia labai svarbu mokėti sudėtingus, techninius dalykus paaiškinti paprastai ir aiškiai. Kartais net sudėtingas situacijas reikia pateikti taip, kad klientas suprastų jų vertę – pavyzdžiui, paaiškinti, kodėl ilgesnis orlaivio remontas iš tikrųjų padeda išvengti dar didesnių iššūkių ateityje.
– Savo darbe nuolat keliaujate, bendraujate su be galo įvairiais žmonėmis. Kokios patirtys labiausiai nustebino, gal netgi šokiravo?
– Kiekvienų metų sausio 1 dieną suskaičiuoju, kiek šalių aplankiau – tas skaičius neretai siekia apie 20, ir dažniausiai jose pabūnu ne po vieną kartą. Todėl neįprastų ar net egzotiškų patirčių tikrai netrūksta.
Pavyzdžiui, Turkmėnistano sostinė Ašchabadas – vienas uždariausių ir konservatyviausių miestų pasaulyje. Ten reglamentuojama beveik viskas. Pavyzdžiui, pastatų fasadų ir automobilių spalva turi būti balta. Tačiau susitikus su klientais galiu drąsiai teigti – tai viena svetingiausių žmonių kultūrų. Svečias ten laikomas vertingiausia dovana.
Dažnai tenka lankytis ir daugelyje Afrikos žemyno šalių, kur viskas keičiasi ne dienomis, o valandomis. Dar prieš keletą metų, nusileidus Nigerijoje, pirmas priėjęs pasienietis paklausdavo, ką jam gali „padovanoti“. Kartais į keliones specialiai įsidėdavome prabangiai atrodančių „auksinių“ tušinukų. Tiesa, padovanojus tušinuką vienam žmogui, patenki į keblią situaciją – dovanų norės ir jo kolegos. Tuomet arba pradedi dalinti dovanas visiems, arba parodai, kad tavęs tokie triukai neveikia – kitaip gali ilgam užstrigti oro uoste.
Afrikos šalyse aviacijos srityje dirbantys žmonės dažnai turi ypač platų akiratį, tačiau požiūris į verslą neretai labai skiriasi nuo Vakarų. Tenka skirti gerokai daugiau laiko santykių kūrimui, kol pasiekiamas rezultatas.

Pranešimo žiniasklaidai nuotr.
Kartais padedame klientams atverti duris į mums įprastą Vakarų verslo pasaulį, o jie savo ruožtu dalijasi strategiškai svarbia rinkos informacija ir padeda įeiti į Afrikos regiono šalis. Jei Vakaruose verslo sistema jau seniai nusistovėjusi, tai Afrikos žemyne dažnai tampi pačios verslo kultūros kūrimo dalimi.
Visiškas kontrastas – Ruanda, ne veltui vadinama Afrikos Šveicarija. Ten be galo saugu ir švaru. Gali palikti telefoną parke ant suoliuko ir kitą dieną rasi jį ten pat. Jie netgi uždraudė plastiko pakuotes, o jei pamato nešantį „Duty Free“ parduotuvės maišelį – sustabdo ir mandagiai perdeda viską į perdirbamą maišą.
Tiesą sakant, Afrikos kontinente matau labai daug potencialo. Tai sparčiai augantis regionas, kuriame daug šalių net neturi nacionalinių oro linijų, todėl aviacija čia yra kritiškai svarbi infrastruktūra.
– Ar visos kelionės einasi kaip per sviestą?
– Atsimenu, su kolegomis keliavome į Beirutą, Libaną. Atskridome naktį ir iš ryto važiavome į susitikimą. Atvykus pamatėme šurmulį, sieniniai televizoriai rodė CNN. Pasirodo, kol važiavome į susitikimą, mieste įvyko du dideli teroro aktai. Gerai atsimenu, kad per derybas klientui kas kelias minutes kažkas vis skambindavo ir klausdavo, ar jam ir jo šeimai viskas gerai. Patirtis buvo tikrai nemaloni ir sudėtinga.
– Kaip verslo kelionių metu pavyksta peržengti tradicijų barjerus? O gal verslas visur yra verslas?
– Vadovaujuosi požiūriu, kad kiekvienas verslas pirmiausia yra ryšys tarp žmonių. Vieni perka, kiti parduoda. Taigi, be santykio jokio verslo iš principo negali būti. Mūsų srityje tokie ryšiai kuriami ne vienerius metus, todėl reikia kantrybės ir atkaklumo. Eidamas į naują rinką turi susipažinti su šalies kultūra, istorija ir papročiais. Tačiau net ir pasiruošus pasitaiko netikėtumų. Pavyzdžiui, Sirijoje retas verslo susitikimas įsivaizduojamas be kaljano.
Svarbiausia parodyti pagarbą vietos žmonėms. Kartais užtenka kelių frazių jų kalba, ir bendravimas iš karto tampa lengvesnis. Labai padeda ir gyvas kontaktas. Nors šiandien viską galima suderinti nuotoliu, gyvas susitikimas vis dar daro didžiausią skirtumą – nuvykus į vietą ryšys užsimezga greičiau ir natūraliau.
– O ką apie Lietuvą mano čia atvykstantys partneriai ir kiti aukšto rango svečiai?
– Turiu pasakyti, kad Lietuva aviacijos žemėlapyje atrodo labai gerai. Galime pelnytai didžiuotis savo „Aero City“ kompleksu, kuriame įsikūrę biurai, angarai ir net viešbutis. Klientams čia labai patogu, nes vienoje vietoje jie gali susitikti praktiškai su visų jiems reikalingų paslaugų teikėjais.
O kalbant apie pačią šalį, manau, vis dar nevertiname to, kaip gerai gyvename. Net mūsų spūstys iš tikrųjų juk visai menkos – kituose miestuose nuo vieno kliento iki kito tenka važiuoti ir po tris valandas. Be to, gyvename be galo saugiai. Kasmet lankausi šalyse, kur nuolat kankina jausmas, jog tuoj kažkas nutiks, o būnant Lietuvoje žinai, kad dėl nieko nereikia sukti sau galvos.
– Toks intensyvus darbo ir gyvenimo tempas, ko gero, atima nemažai jėgų, reikalauja daug vidinės motyvacijos. Kas šiandien jus varo į priekį?
– Motyvacijos man tikrai netrūksta. Kiekvienų metų pradžioje peržiūriu savo tikslus – dažniausiai planuoju penkeriems metams į priekį, o vienu metu neišsikeliu daugiau nei penkių-septynių tikslų. Laikau juos savo telefono kalendoriuje ir kasdien peržiūriu, mąstau, kokį mažą žingsnį galiu šiandien padaryti, kad pajudėčiau jų įgyvendinimo link. Man toks principas labai veikia – patariu ir kitiems.
Labai motyvuoja ir tai, kad per tiek laiko, kiek čia dirbu, mūsų aviacijos įmonių grupė išaugo dešimtis kartų, esame puikiai žinomi daugybėje šalių. Užsienio partneriai Lietuvą jau netgi vadina tikru aviacijos centru mūsų regione ir manau, kad prie to labai prisidėjo mano atstovaujamos įmonių grupės augimas ir pasaulinė plėtra.




