1703-aisiais šioje vietoje plytėjo niūrus pelkynas. Vos po keleto dešimtmečių didingas miestas, kurį šiandien matome, jau kilo iš pelkės.
Šio miesto pastatymas vis dar laikomas vienu įspūdingiausių ir nuožmiausių šiuolaikinio pasaulio žygdarbių.
Išrikiuoti rūmai ir didingi visuomeniniai pastatai. Naujos perspektyvos parodė pasauliui, kad Rusija jau nebėra atsilikusi valstybė, atvirkščiai – jos galia Europoje tikrai didelė.
Arka, išpuošta kariniais trofėjais, mirusių karių kaukėmis ir neoklasikinėmis detalėmis, veda į Caro Žiemos rūmus.
Visas šis darbas, pradėtas nuo nulio, buvo baigtas per mažiau nei 100 metų nuo pradinio Petro Pirmojo plano.
Tačiau būtent šis paprastas namelis yra mūsų stebuklas – tai pirmasis Sankt Peterburgo statinys. Jis vos per tris dienas buvo pastatytas būrio kareivių dar 1703-ųjų metų vasarą. Skirtas Petrui Didžiajam; čia jis sėdėdavo ir įsivaizduodavo, kaip atrodys puikusis jo miestas.
Per šiuos langus Petras Didysis galėjo matyti tik pelkyną ir miškus.
Jis pats dar 1723-iaisiais liepė išsaugoti šį namelį.
Jo paprastumas turėjo sukurti mitą apie Petrą, kaip apie paprastą, kuklų, drovų vyrą.
Šie daiktai padeda suvokti paprastą, panašų į vienuolio, Petro Didžiojo gyvenimą. Toks gyvenimo būdas turėjo padėti jam susikoncentruoti.
Tai, be abejo, buvo viena gražiausių miestų vizijų, kokią koks žmogus kada yra turėjęs.
