1631-ųjų birželio 17-ąją, Mogolų imperatoriaus Šahdžahano žmona, Mumtaz Mahal, mirė gimdydama savo keturioliktąjį vaiką.
Savo mirusiai žmonai atminti Šahdžahanas sukūrė vieną žymiausių statinių pasaulyje. Tadžmahalą – Rojaus žemėje viziją.
Tadžmahalas ypatingas ne tik savo simetrija, tačiau ir paprastumu – visas akinamai baltas.
Paprastos abstrakčios dekoracijos naudojamos laikantis Korano mokymo. Tokia subtili puošyba ir suteikia šiems rūmams jų galią.
Dvidešimt metų dvidešimt tūkstančių žmonių statė šį nepaprastą kūrinį. Jo baltame marmure inkrustuotos dvidešimt aštuonios skirtingos brangiųjų ir pusbrangių akmenų rūšys.
Tadžmahalas laikomas įspūdingiausiu Mongolų imperijos statiniu, jame susipynę indų, persų, turkų bei islamo architektūros elementai.
Netoliese esančiame Raudonajame Forte Šahdžahanas praleido paskutiniąsias savo gyvenimo dienas.
Didžiajam imperatoriui susirgus ir patyrus insultą jo keturi sūnūs pradėjo negailestingą kovą dėl valdžios.
Laimėjęs sūnus nužudė visus tris savo brolius ir įkalino savo tėvą Šahdžahaną raudonajame forte.
Šahdžahanui iš visos jo didžiosios imperijos teritorijos teliko nedidelis kiemelis.
Taigi jis leido dienas žiūrėdamas į nuostabų mauzoliejų, kurį pastatė savo žmonai.
Manoma, kad jei Šahdžahanas nebūtų praradęs imperijos kontrolės, jis priešais žmonos mauzoliejų būtų pasistatęs vieną ir sau.
Jis būtų dengtas juodu marmuru, kad derėtų prie baltojo Tadžmahalo.
Šis nepaprastas statinys tapo sielvarto ir netekties ženklu, kuriam dar niekas neprilygo.
Jis vis dar išlieka viena romantiškiausių ir laiko nepaliestų vietų žemėje.
