Penkios didžiausios dviratininkų nuodėmės. Kaip jų nepadaryti?

Dviratininkų skaičiui pamažu augant, kyla ir vairuotojų nepasitenkinimas kai kuriais jų įpročiais.

Bene labiausiai automobilių vairuotojus erzina dviratininkų pomėgis greitai keisti važiavimo kryptį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Bene labiausiai automobilių vairuotojus erzina dviratininkų pomėgis greitai keisti važiavimo kryptį.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Saulius Rinkevičius

May 22, 2015, 5:39 PM, atnaujinta Nov 27, 2017, 7:11 AM

Žvelgiant į praėjusių metų statistiką dviratininkai neatrodo itin nedrausmingi. Jie buvo pripažinti kaltais 196 eismo įvykiuose, tačiau tai sudaro vos 5,8 proc. visų incidentų. Bet kodėl tuomet vairuotojams sunku išspausti gerą žodį apie dviratininkus ir atvirkščiai?

Jaučiasi lyg automobilis

Bene labiausiai automobilių vairuotojus erzina dviratininkų pomėgis greitai keisti važiavimo kryptį. Ypatingai tai pavojinga tuomet, kai važiuojamąja dalimi judantis dviratininkas staiga sugalvoja sukti į kairę.

Kelių eismo taisyklės (KET) pastarąją situaciją aprašo labai aiškiai. Jeigu eismas intensyvus, o jums reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, turite nulipti nuo dviračio ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį.

Skrieja pėsčiųjų perėjomis

Kiek kitokia padėtis yra kalbant apie pėsčiųjų perėjas. Labai dažnai avarinė situacija susidaro, kai į sankryžoje atlikdamas posūkį vairuotojas nepastebi perėja važiuojančio dviratininko.

Nors kai kurie iš jų įpratę tokiose situacijose nulipti ir persivaryti dviračius, KET nėra punkto draudžiančio dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas.

Nuo šaligatvio ant kelio ir atgal

Kitas vairuotojus erzinantis dviratininkų įprotis – impulsyviai ir be jokių perspėjimų pervažiuoti nuo šaligatvio ar dviračių tako ant važiuojamosios dalies ir vėl atgal. Čia vertėtų priminti, kad pagal šiuo metu galiojančias KET važiuoti dviračiu reikia tik dviračių takais, o kur jų nėra – kelkraščiu pagal eismo kryptį.

Ruošiamoje naujoje redakcijoje dviratininkams jau bus oficialiai leidžiama važiuoti ir šaligatviais, o tai jiems suteiks dar daugiau laisvės. Antra vertus, pervažiuoti nuo vienos dangos ant kitos derėtų atsargiau, tam tinkamose atkarpose ir netrukdant kitiems eismo dalyviams.

Nenori būti matomi

Kitas svarbus aspektas – keistas dalies dviratininkų nenoras būti matomiems. Ryškiaspalve liemenė su šviesą atspindinčiais elementais galbūt gadina savo išvaizda besirūpinančių miestiečių stilių, tačiau derėtų prisiminti, kad pervažiuotas automobilio žmogus tikrai neatrodo itin elegantiškai.

Nors pagal priimtas Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas papildomos priemonės reikalingos tik važiuojant keliu ir kitaip nei tamsiu paros metu dieną galima rinktis arba žibintus priekyje ir gale, arba ryškiaspalves liemenes, saugaus eismo specialistai pataria naudotis viskuo ką turite, ypač jei dviratį ketinate vairuoti naktį.

Nematomi dviratininkai automobilių vairuotojus erzina nemažiau nei nematomi pėstieji.

Alkoholis – taip pat problema

Nuošalesnių miestelių keliuose neretas atvejis yra ir tiesiai po ratais krentantys girti dviratininkai. Ne visi žino ir tai, kad neblaiviems dviratininkams gresia nemenkos baudos.

Jei nustatomas lengvas girtumo laipsnis (nuo 0,41 iki 1,5 promilės), gresia bauda nuo 86 iki 144 eurų. Jeigu nustatomas vidutinis ar sunkus girtumo laipsnis, piniginę teks paploninti nuo 144 iki 202 eurų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.