Esu įsitikinusi, jog tie miestai, kuriuos žemėlapiuose supa mėlynas jūros fonas, yra ypatingi. Juose net oras kvepia kitaip. Manau, jog Barselonos gyventojai yra gimę po laiminga žvaigžde. Barselona – nuostabiausias Viduržemio miestas, turintis viską – jūrą, kalnus, saulę, puikią architektūrą bei nuostabų maistą.
Mūsų laimei, beveik prieš du tūkstančius metų senovės romėnai būtent čia pažymėjo kryželį ir įkūrė Barselonos pamatus. Dabar galime džiaugtis šiuo ypatingą sielą turinčiu pasaulio stebuklu.
Ne veltui legenda apie vieną iš miesto supančių kalvų – Tibidabo kalną – byloja, jog velnias norėjo sugundyti Jėzų Barselonos slėniu. Šėtonas užsivedė Jėzų ant kalvos ir, rodydamas jam stulbinantį vaizdą, tarė „visa tai tau duosiu, jei nusilenksi prieš mane ir mane garbinsi“.
Jėzus nesusigundė. Tačiau mums, mirtingiesiems, neturintiems ką prarasti, patariu šią vasarą atsiduoti kerinčiosios Barselonos pagundoms. Specialiame kelionių projekte „Vasara. Kristina. Barselona“ nevesiu jūsų turistų nutrintais takais. Rašinių cikle apie Barseloną rasite slaptą raktą į šią kunigaikščių tvirtovę.
Pirmoji diena. Pagerbkime „Mare Nostrum“, Viduržemio jūrą, savo lopšyje tiek amžių supusią tvirčiausias mūsų žemyno kultūras. Aplankykime Barselonos paplūdimį ir jį supantį drovų, bet nepaprastai linksmą ir mielą žvejų kvartalą Barselonetą.
Čia gausite daug saulės, gaivinsitės šaltu alumi bei vynu ir dar prieš pietus mėgausitės kataloniška aperityvo tradicija – įvairiausiomis jūros gėrybių užkandėlėmis. Negerkite sangrijos – Barselonos gyventojai prie jos nė iš tolo neprisiliečia, ji specialiai skirta plaukuotas krūtines paplūdimio baruose rodantiems, raudoniems kaip vėžiai turistams. Pietums Barselonetoje siūlyčiau tradicinį ryžius (kat. arròs) su jūros gėrybėmis. Savaitgaliais šio patiekalo į paplūdimį valgyti tradiciškai važiuoja Barselonos miesto gyventojai.
„Sekanti stotelė – Barseloneta“, – taip jus įspės moteriškas balsas geltonosios linijos metro vagone. Jei esate įsikūrę miesto centre – į paplūdimį traukite pėsčiomis. Barseloneta – tai istorinis žvejų kvartalas, kurį Barselonos miesto valdžia pastaraisiais metais visaip stengiasi parduoti turistams.
Tačiau kvartalo senbuviai nepasiduoda ir kovoja už savo vietą po saule. Kai nuo metro stotelės trauksite link jūros, siūlyčiau vengti turistų okupuotos alėjos „Passeig de Joan de Borbo“ (Palangos Basanavičiaus gatvės atitikmens), kur kioskuose kartu su spauda pardavinėjami saulės kremai ir rankšluosčiai. Geriau traukite kairiau ir, besistumdami jūros link, panaršykite po kuklų žvejų kvartalą.
Iš turistams skirtos alėjos sukite į kairę, į Balboa gatvę. Čia rasite tradicinę, visame mieste garsią aludę „El vaso de oro“, kurios pavadinimas reiškia auksinį bokalą. Jei jums patinka egzotika, kitaip tariant, tradicinis viduržemiškas trynimasis užpakaliais – ši aludė kaip tik jums. Nepatariu čia užsukti padoriems klaustrofobiją turintiems lietuviams, mat tai yra pati siauriausia aludė pasaulyje. Prie šviesaus ar tamsaus alaus bokalo linksmi ir malonūs padavėjai jums pasiūlys įvairiausių užkandžių (kat. tapas) – ančiuvių, tuno salotų, kroketų ir pan.
Traukite toliau, kvėpuokite jūros druska ir kepta žuvimi dvelkiančiu kvartalo oru bei ieškokite modernizuotos kvartalo širdies – turgaus aikštės. Šioje aikštėje ir iš jos link jūros besidriekiančioje alėjoje pamatysite, jog Barselonetoje gyvenimas virte verda barų ir užeigų terasose.
Aikštėje rekomenduočiau dvi stoteles: aprūkusį senamadišką ir iki skausmo žvejų kvartalo sielos prisisunkusią taverną „La cova fumada“, kur privalu paragauti tradicinio kvartalo patiekalo „bombas“ – aštrių bulvių kukulių su mėsos įdaru.
Kitas sustojimas ne ką mažiau autentiškas – „Electricitat“ – aperityvo baras, kuriame prie šalto gėrimo mėgausitės tradicinėmis užkandėlėmis – alyvuogėmis, ančiuviais ir t.t.
Dabar belieka naudotis intuicija ir sekti vieną iš į jūrą vedančių siaurių gatvelių ir jūs – jau Jūros take (kat. Passeig Maritim). Kartu su šviežiu vėjo gūsiu į jus padvelks ir milžiniška žmonių banga. Neišsigąskite – žmonių čia visada daug, nes nė vienas turistas nepraleidžia progos įmerkti kojų į sūrų jūros vandenį, o miesto gyventojams juk kartais taip pat norisi prasivėdinti.
Galite iki pietų tiesiog drybsoti paplūdimyje arba pasivaikščiodami nueiti iki Olimpinio uosto (kat. Port Olimpic), kurį žymūs architektai sukūrė specialiai 1992 metais Barselonoje vykusioms Olimpinėms žaidynėms.
Pietums (ar vakarienei) siūlau „Barraca“ restoraną, kurios pavadinimas reiškia lūšnelę, kuriose Valensijos valstiečiai laikydavo ryžius. Čia jus pasitiks puiki maisto kokybė, patrauklus dizainas ir vaizdas į jūrą. Pagrindiniam patiekalui patartina rinktis „Paella bomba“ (ryžiai su jūros gėrybėmis) – 19.50 eurų, kurią jums restorano šefas iškart paruoš atviroje virtuvėje.
Užkandžiai taip pat puikūs – gaivinanti daržovių sriuba gaspačo (6.50 eurų), menkės spurgos (8.90 eurų), garuose virti muliai (12.50 eurų) ir t.t. Vynai – geri, tenkina santykis tarp kainos ir kokybės. Mes rinkomės biodinaminių vynuogynų vaisių „Fosc“ – „tempranillo“, „sumoll“ bei „syrah“ vynuogių rūšių mišinį – 16 eurų.
Barseloneta neapsieina ir be gerų itališkų ledų porcijos modernaus dizaino ledainėje „Vioko“.
Dar vienas, nors ir labai turistinis, Barselonos paplūdimio būtinas akcentas – tai tiesiai ant smėlio pastatyti čiringito (kat. xiringuito) barai-kioskai. Tai seksualus paplūdimio akcentas – įkaitę pusnuogiai kūnai, šalti gėrimai, pajūrio vėjas ir tiesiog tobulai vasariška nuotrauka. Čiringito tinka viskam, išskyrus maistui (niekad nepasitikėkite užeigomis įsikūrusiomis pačiame paplūdimyje, jos labai brangios ir prastos). Čia atsipalaiduoti patarčiau geriant popietinę kavą, o dar geriau – vakaro kokteilį.
Antrosios Velykos (švenčiamos praėjus aštuonioms savaitėms po Velykų) – pati beprotiškiausia Barselonetos kvartalo šventė. Liaudiškai pramintos „Chorų šventės“ dienomis, nuo šeštadienio iki pirmadienio, po kvartalo gatves su tradiciniais instrumentais siautėja daugiau nei 20 kvartalo chorų.
Pirmadienį siautulys įgyja ypatingą pagreitį, choristai apsirengia keisčiausiais kostiumais, ant kurių prisikabinėja įvairiausių objektų: česnakų, dešrų, plastmasinių žaislų ir pan. Anksčiau choristai dabindavosi tiesiog gyvais paukščiais (vištomis ir putpelėmis) ar gyvūnais (triušiais), tačiau gyvūnų mylėtojų kova pakeitė gyvus padarus į kumpius ir dešras.
„Mūsų protėviai per šią šventę iš kalnų atveždavo visų gėrybių, kurių mes čia, pajūryje, neturime. Iš čia ir kyla tokie keisti mūsų kostiumai“, – naujienų portalui lrytas.lt sakė nuotraukai papozavęs Joanas.
Pirmadienį, paskutinę šventės dieną, šventės dalyviai atsipalaiduoja kaip niekad – choristai šoka po kvartalo gatves, tarytum būtų patekę į transą. Šventė tradiciškai, viduržemiškai, kvartalo gatvėse tęsiasi ligi ryto.
Kitą ketvirtadienį pradėsime naršyti Barselonos senamiestį. Iki greito!
