Melngalvių rūmai
Šie rūmai buvo pastatyti dar 1334 m. ir iš pradžių vadinti Naujaisiais. Vėliau jie buvo ne kartą perstatyti. Rūmai buvo pastatyti kaip įvairių viešųjų organizacijų susitikimų ir iškilmių vieta Rygoje. 17-ajame amžiuje čia įsikūrė užsienio, pagrinde vokiečių, pirklių asociacija – Melngalvių kompanija.
Šis namas yra laikomas vienu gražiausių mieste, tačiau antrojo pasaulinio karo metais buvo smarkiai apgriautas. Nepaisant to, susidomėjimas šiuo pastatu nesumažėjo ir buvo rengiami įvairūs rekonstrukcijos projektai. Šiuo metu ant rūmų vartų galima pamatyti užrašą, sakantį: „Jei kada tektų subyrėti į dulkes, mano sienas atstatyti privalote“.
Rygos katedra
Istoriškai Rygos katedra buvo centrinė Livonijos katedra iki Livonijos žlugimo 1561 m. Rygos katedra yra didžiausia viduramžių laikotarpio bažnyčia ir vienas iš seniausių sakralinės architektūros statinių Latvijoje ir apskritai visame Baltijos regione. Ši katedra savo architektūros detalėmis apjungia romaninio stiliaus, ankstyvosios gotikos, baroko ir Art Nouveau laikotarpius.
Šiandien Rygos katedra ne tik šventovė, vienijanti Rygos tikinčiuosius, tačiau ir viena užimčiausių muzikos salių bei svarbus istorinis, architektūrinis bei kultūrinis paminklas.
Rygos pilis
Vėlyvųjų viduramžių statinys, iškilęs maždaug prieš 700 metų. Šis statinys buvo skirtas Livonijos ordino magistrui. Pilis per ilgą istorijos laikotarpį iki mūsų dienų patyrė nemažai atstatymų, rekonstrukcijų, ne kartą buvo praplėsta jos teritorija. Šiuo metu Rygos pilis taip pat rekonstruojama, tačiau lankytojai pilyje įsikūrusiame Latvijos nacionaliniame istorijos muziejuje yra laukiami ir maloniai kviečiami. Gražiais ir giedrais vakarais į pilį ateina pažiūrėti nemažai miesto svečių, juos žavi šalia vilnijanti Dauguvos upė bei ypatingai išryškėjančiu geltoniu pasipuošianti Rygos pilis.
Latvijos nacionalinis muziejus
Šis muziejus sudarytas iš dar dviejų muziejų Araiši archeologinio parko (Museum Park of Araisi) ir Latvijos kultūros muziejaus „Dauderi“. Svarbiausias muziejų tikslas – kaupti ir saugoti istorines šalies vertybes.
Nepaisant to, kad 20 a. per rusų bei nacių invazijas į Latviją iš muziejaus buvo pagrobta, sunaikinta, išsivežta daugybė vertingų relikvijų, dabar Nacionaliniame istorijos muziejuje yra beveik milijonas eksponatų, veikia 8 nuolatinės ekspozicijos. Kasmet muziejus parengia po keletą naujų parodų, atspindinčių įvairius šalies istorijos laikotarpius.
Rygos zoologijos sodas
Ištisus metus atvirame zoologijos sode gyvena apie 3000 gyvūnų (neskaitant vabzdžių), iš viso per 400 rūšių. Įkurtas 1912 m. spalio 14 d., o 1992 m. lapkritį zoologijos sodas buvo priimtas į Europos Zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją (EAZA).
Zoologijos sode esantys Žirafų namai – vieni įdomiausių ir lankomiausių, čia taip pat yra Kengūrų namai bei Tigrų namai – plačiausias ir moderniausias tokios rūšies statinys Europoje, pastatytas už firmų ir privačių aukotojų lėšas.
2001 m. gegužės 25 d. įkurti ir Rygos Zoologijos sodo Tropikų namai, kuriuose galima pamatyti net 80 rūšių gyvūnus. Ypatingo dėmesio susilaukia lapakarpių skruzdėlių ekspozicija.
Zoologijos sode yra ir įprastų ūkio gyvūnų kampelis, kuriame išvysite ožkas, avis, kiaules, galvijus ir triušius. Taip pat įrengtas akvariumas, terariumas, ruonių baseinas.
Latvijos nacionalinė opera
Vienas iš pagrindinių mūsų kaimynų kultūros židinių, pačiame Rygos miesto centre esantis operos ir baleto teatras. Latvijos nacionalinė opera įsikūrusi įspūdingame 19 a. statinyje, suprojektuotame iš Sankt Peterburgo atvykusio vokiečių kilmės architekto Ludwigo Bohnstedto. Iš išorės klasicistinio stiliaus pastatas stebina savo vidiniu įrengimu. Žiūrovų salėje, laukiamosiose patalpose ir kt. sumišę renesanso, baroko ir klasicistiniai stiliai – tai daro pastatą unikaliu architektūros kūriniu. Šiame 1863 m. pastatytame teatre Latvijos nacionalinė opera įsikūrė 1918 m., o po kelių metų prie operos trupės prisijungė ir pirmasis profesionalus latvių baleto ansamblis. Pirmasis operos spektaklis – Richardo Vagnerio „Skrajojantis olandas“, Latvijos nacionalinėje operoje pastatytas 1919 m.
Latvijos liaudies buities muziejus
Tai netoli Rygos esantis muziejus po atviru dangumi. Miškingoje vietovėje įsikūrusiame muziejuje įrengta per 100 etnografiių sodybų.
Čia taip pat galima pamatyti autentiškus vėjo malūnus, bažnyčias bei kitus statinius, atgabentus iš įvairių Latvijos vietų. Dauguma statinių yra 19 a. mediniai statiniai.
Panašiai, kaip Lietuvoje esančiame Rumšiškių liaudies buities muziejuje, taip ir čia visa teritorija yra suskirstyta pagal etnografinius Latvijos regionus, t.y. Kuršą, Žiemgalą, Vidžemę ir Latgalą.
Rygos televizijos bokštas
Bokštas stovi Zakiusalo saloje. Tai metalinė 368 m aukščio struktūra, pastatyta 1986 m. Rygos televizijos bokštas yra trečias pagal aukštį Europoje.
Liftu per 42 sekundes galima užkilti į 97 m aukštyje esančią apžvalgos aikštelę – tai aukščiausiais esanti apžvalgos aikštelė Rygoje. Iš jos atsiveria ne tik puikus Rygos senamiesčio vaizdas, bet ir Rygos įlanka su tolyje baltuojančiais laivais.
Rygos cirkas
Šiam cirkui jau daugiau nei 120 metų. Čia karaliauja šypsenos ir gera nuotaika, žongliruoja žonglieriai, savo pasirodymais užburia iliuzionistai, akrobatai, juokina klounai, o vaikai, be abejo, labiausiai laukia gyvūnėlių pasirodymų. Čia savo numerius turi net ir dresiruoti drambliai.
Cirkas Rygoje buvo įkurtas 1888 m. Įdomu tai, jog cirko pastato, įsikūrusio pačiame Rygos centre ir išlikusio iki šių dienų, statyboms buvo panaudoti geležinkelio bėgiai. Išskirtinis cirko pastatas su kupolu yra pripažintas architektūros paminklu.
Rygos Istorijos ir laivininkystės muziejus
Tai seniausias viešasis muziejus Latvijoje bei Baltijos šalyse ir vienas seniausių Europoje. Jame galima rasti didelę ekspoziciją apie Latvijos istoriją – muziejaus saugyklose laikoma daugiau nei 500 000 daiktų, sistematizuotų į maždaug 80 kolekcijų.
Muziejus turi filialą – Mencendorfo namą, kurio lankytojai gali susipažinti su turtingųjų rygiečių kultūros tradicijomis. Ekspozicija įrengta 1695 m. statytame name, kuriame iki pat 1939 m. buvo gyvenamasis namas su jame įsikūrusia parduotuve. Šio muziejaus patalpose veikia latvių bei Baltijos vokiečių centras „Domus Rigensis“ ir stiklo meno centras.
Karo muziejus
Jis yra įsikūręs Rygoje Pulvertuornyje (parako bokšte). Šis muziejus siekia atskleisti informaciją apie sudėtingą Latvijos karinę – politinę istoriją, ypač akcentuojant įvykius 20 a., per kurį latvių tauta turėjo net du kartus kovoti dėl nepriklausomybės.
Jeronimo Karlo fon Miunhauzeno muziejus
Muziejus įsikūręs Duntės miestelyje, vos per patrankos sviedinio šūvį nuo Rygos (55 km). Čia laukia muziejus–sapnas, trykštantis džiaugsmu ir sąmoju. Nuolatinė istorijos ekspozicija „Miunhauzeno pasaulis“ kviečia pažinti baroną kaip princo Antono Ulricho pažą Ukrainos stepėse ir Rusijos dvare, kaip armijos karininką, mylintį vyrą, aistringą medžiotoją ir užburiantį pasakotoją. Žmogų, kuris pilna krūtine mėgavosi gyvenimu, neprarasdamas sugebėjimo pasijuokti iš savęs bei kitų ir pamatyti kitokį pasaulį.
Saulės muziejus
Pačiame Rygos centre, šalia Rygos Dūmos (miesto tarybos) ir Juodgalvių namo veikia vienas naujausių Latvijoje muziejų – Saulės muziejus. Daugybė įvairiausių saulyčių praskaidrins ir lietingą dieną. Antradieniais muziejuje su keramiko pagalba galima patiems nužiesti molio indų, o kitomis dienomis apipiešti savo gipsinę saulę ir pasiimti ją prisiminimui.
Centrinis Rygos turgus
Tai vienas didžiausių veikiančių turgų visoje Rytų Europoje. Čia kasdien apsilanko nuo 80 000 iki 100 000 žmonių.
Centrinis turgus išsiskiria savo paviljonais bei Nouveau architektūros elementais ir prieškario neklasikinio stiliaus detalėmis. Verta paminėti, kad iš pradžių turgus buvo statytas kaip karinės paskirties objektas. Paviljonai Pirmojo pasaulinio karo metais buvo naudojami kaip angarai, kuriuose buvo laikomi milžiniški kaizerinės Vokietijos armijos dirižabliai.
Turgus unikalus ne tik savo paviljonais, bet ir buvusiais sandėliais, vadinamaisiais Spykeriais (Spīķeri). Dabar šiuose sandėliuose įkurtas kūrybinės pramonės kvartalas.
1998 m. visa Rygos Centrinio turgaus teritorija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Rygos senamiestis
Kiekvienam į Rygą atvykusiam turistui būtinai pasivaikščioti senamiesčio gatvelėmis. Tai senoji Ryga, istorinis miesto centras, esantis dešiniame Dauguvos krante. Jame galima apžiūrėti unikalius viduramžių architektūros paminklus, nenukentėjusius per Pirmąjį ir Antrąjį pasaulinius karus. Ne veltui visas Rygos senamiestis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Laisvės paminklas
Latvijos nepriklausomybės simbolis. Nuo Latvijos nepriklausomybės paskelbimo buvo ieškoma įvairių būdų įamžinti šį įvykį. 1931 – 1935 metais buvo pastatytas Laisvės paminklas; jo autorius – gerai žinomas Latvijos architektas Karlis Zale, skulptorius – R.Mirsmeden. Laisvės statula laiko tris žvaigždes – istorinių Latvijos regionų simbolius: Kurzeme, Vidzeme, Latgale.
Pjedestalas apsuptas skulptūrinių kompozicijų: „Motina Latvija“, „Darbas ir šeima“ ir kt. Paminklas pasuktas vakarų kryptimi; pasilenkę figūros su grandinėmis žiūri priešinga kryptimi (į Rytus).
Įdomu tai, kad šis paminklas išliko per visą Sovietinės Rusijos okupacijos laikotarpį. Pagal legendą, Stalinas planavo nugriauti šį simbolį po karo, bet Vera Muhina (sovietų garbinimo paminklo „Rabochy i Kolhoznitsa“ autorė, K.Zale studentė) to neleido. Paminklas nebuvo nugriautas, tačiau iš esmės buvo pamirštas. Lenino paminklas buvo pastatytas kitoje bulvaro pusėje ir atsuktas nugara į Laisvės paminklą.
Perestroikos metu Laisvės paminklas buvo pagrindinė susitikimų ir piketų vieta. 1994 metais Bill Clinton parėmė Baltijos valstybių nepriklausomybę. Paminklas taip pat žinomas dėl to, kad čia vyko Latvijos SS legiono veteranų žygiai 1990-aisiais, kurie baigėsi gėlių padėjimu prie paminklo.
2001 metais paminklas buvo rekonstruotas. Dabar šalia jo visada stovi garbės sargyba, vyksta įvairūs festivaliai, renginiai.
Švedų vartai
Švedų vartai pastatyti 1689m Rygos tvirtovėje. Pagal legendą, pastatas, kuriame dabar yra šie vartai, priklausė turtingam pirkliui, kuris nenorėjo mokėti mokesčių kiekvienąkart kai jis į miestą atveždavo prekes; todėl jis šiuos vartus bandė nugriauti. Tai vieninteliai miesto vartai, kurie iki šių laikų išliko tokie, kokie buvo pastatyti.
Albertos ir Elizabetes gatvės
Ryga yra ypatinga ir tuo, kad 80 – 90% pastatų miesto centre yra pastatyti XIX – XX amžių sankirtoje, dauguma jų atitinka naujosios bangos (Nouveau) stilių. Smagu vaikščioti centrinėmis miesto gatvėmis (Kr.Barona, Chaka, Gertrudes) ir apžiūrinėti architektūrinius paminklus – beveik kiekvienas pastatas papuoštas kokia nors ypatinga detale: bokšteliu, laikrodžiu ir kt.
Alberta ir Elizabetes gatvės labiausiai atspindi to laikmečio architektūrinius laimėjimus, dauguma jų jau rekonstruotos. Verta paminėti ir tai, kad M.Eisenstein, gerai žinomo kino režisieriaus Sergey Eisensteino tėvas, gimęs Rygoje, yra ne vieno šių pastatų autorius.
Šv. Petro katedra
Pirmą kartą Šv. Petro katedra paminėta 1209 metais. Viduramžių Rygoje ši bažnyčia buvo pagrindinė. Čia veikė viena iš seniausių mokyklų. Keletą kartų katedra buvo sudeginta,. 1973 metais buvo rekonstruota, medinės konstrukcijos pakeistos metalinėmis.
Viduramžiais katedra buvo aukščiausias medinis pastatas Europoje (123,25m).
Žemiausiame ir aukščiausiame bokšto aukštuose įrengtos apžvalginės aikštelės. Iš čia atsiveria senamiesčio stogų, Dauguvos upės vaizdai.
Šv.Petro katedra yra Liuteronų bažnyčia, mišios čia vyksta sekmadieniais.
Ant varpinės užkeltas gaidys – budrumo ir apsaugos nuo blogųjų dvasių simbolis.
