Edukacines programas mažiems ir dideliems yra paruošę Trakų istorijos muziejus, Trakų krašto tradicinių amatų centras. Archeologijos, istorijos mėgėjams ir tiems, kam įdomu gilintis į Lietuvos praeitį, pavyks nekart pamaitinti savo vaizduotę.
Ieškantiems atsakymo į klausimą, kokia tikroji mūsų istorija, Trakai gali tapti nepakartojamu muziejumi po atviru dangumi. Nereikia net atsiversti mokyklinio vadovėlio norint įsitikinti, kiek daug čia išsaugota praeities ženklų, o kai kas prikelta naujam gyvenimui.
Planuojant maršrutą po Trakus negalima neįtraukti istorinių objektų, tapusių kultūros paveldo dalimi. Tai – Trakų pilys, Senųjų Trakų bažnyčia, Trakų bazilika, vadinamasis Mažasis miestas, kur nuo seno įsikūrę karaimai, jų šventovė kenesa, Užutrakio dvaras.
Iki šiol mažai kas žino, kad vienintelė vandens pilis Rytų Europoje – Trakų salos pilis. Ji laikoma viduramžių gynybinės architektūros šedevru.
XIV–XV amžiuje vienoje iš daugelio Galvės ežero salų įkurdinta pilis yra strategiškai patogioje vietoje. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio pradėtą statyti pilį užbaigė jo sūnus Vytautas. Nuo 1409 metų Vytautas Didysis čia perkėlė valstybės sostinę, kurioje buvo saugoma Lietuvos Metrika bei valstybės iždas. Kaip ir senovės laikais, Trakų salos pilyje lankosi oficialios užsienio valstybių delegacijos, čia priimami karaliai, prezidentai, ministrai, ambasadoriai.
Senuosiuose Trakuose galima aplankyti vienuolyną, pastatytą dar Vytauto Didžiojo laikais – XV amžiaus pradžioje. Vienuolynas buvo įkurtas gimtojoje kunigaikščio pilyje, kurią gerokai anksčiau pastatė jo senelis – Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas. Čia gyveno Gediminas, Kęstutis su žmona vaidilute Birute ir jų sūnus Vytautas, kuris ir gimė šioje pilyje. Kunigaikštis Vytautas, norėdamas, kad gimtoji pilis būtų išsaugota, 1405 metais pakvietė joje apsigyventi vienuolius benediktinus.
Senojo vienuolyno vietoje XIX amžiaus pabaigoje išaugo dabartinė Viešpaties Apreiškimo Švč.Mergelei Marijai ir Šv.Benedikto bažnyčia. Įspūdingos architektūros bažnyčia su keturiais bokštais, kylančiais virš priekinio fasado, žavi neogotikai būdingu iškilmingumu.
Dvasinis Trakų miesto centras – tai Švč.Mergelės Marijos Apsilankymo bazilika. 2017-aisiais ji buvo pašventinta kaip bazilika – šis titulas suteikiamas tik ypatingą reikšmę turintiems maldos namams. Trakų bazilikos pagrindiniame altoriuje jau šešis šimtmečius pagarbiai kabo stebuklais ir malonėmis garsėjantis Dievo Motinos paveikslas, o prieš 300 metų jis sulaukė popiežiaus Klemenso XI dovanotų karūnų.
Trakų senamiestyje, išmargintame skirtingomis architektūros tradicijomis, nuo seno puikiai sutarė karaimai, totoriai, stačiatikiai bei katalikai.
Karaimai – mažiausia Lietuvoje gyvenanti tiurkų kilmės tauta. Vytautas Didysis į Trakus pakvietė apie 300 karaimų šeimų iš Krymo. Pirmieji karaimai buvo kunigaikščio sargybiniai. Jie apsigyveno arčiau pilies – ši Trakų dalis neretai vadinama Karaimų galu, arba Mažuoju miestu. Čia išliko archajiško tipo namų su trijų langų fasadais. Pagal legendą, karaimai statydavo namus vieną langą paskirdami Dievui, kitą – Vytautui (valdovui), o trečią – šeimininkui.
Karaimų gatvėje galima aplankyti vienintelę Europos Sąjungoje šios tautos kultūrą atspindinčią ekspoziciją – Serajos Šapšalo karaimų tautos muziejų, pasigrožėti kenesa.
Praalkus Trakuose galima susipažinti su įvairių tautų kulinariniu paveldu: tai karaimų, totorių, lietuvių ir net sakartvelų virtuvės valgiai.
Aplankius Užutrakio dvaro sodybą galima pamatyti, kaip atrodo vienas geriausiai išlikusių Lietuvos dvarų. Užutrakio dvaro sodybą įkūrė grafas Juozapas Tiškevičius su žmona Jadvyga.
Lenkų architektas Jozefas Hussas Užutrakyje suprojektavo neorenesansinio stiliaus rūmus su terasa, kurie buvo pastatyti 1896–1901 metais ir tapo dvaro sodybos kompoziciniu centru. O įspūdingą Užutrakio parką kūrė žymus prancūzų kraštovaizdžio architektas Edouard’as Francois Andre.
Pasiilgusiems poilsio gamtoje atgaiva taps Varnikų pažintinis takas, nauji dviračių maršrutai, jungiantys Vilnių ir Trakus.
Varnikų botaniniame-zoologiniame draustinyje nusidriekęs 5 kilometrų ilgio pažintinis takas įdomus bet kuriuo metų laiku. Draustinio teritorijoje yra paskelbtos kelios saugomų teritorijų Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ buveinės. Čia aptikta daugiau nei 600 skirtingų aukštesniųjų augalų rūšių, iš kurių net 16 yra įtrauktos į Lietuvos raudonąją knygą.
Daug įspūdžių patirs ir keliaujantys dviračiais. Patraukus kunigaikščio Vytauto keliais, dviračių maršrutas sujungs Trakus ir Senuosius Trakus. Kelią pirmyn ir atgal sudaro 14 kilometrų.
Pasirinkus kitą kryptį, pavyzdžiui, Trakai–Varnikų pažintis takas, keliauti dviračiu reikės kur kas trumpiau – 10 kilometrų.
Trakuose nutiesti dviračių takai driekiasi ir paežerėmis, kurios ypač traukia vasarą. Nuo Trakų pusiasalio pilies vykstant iki Užutrakio galima sustoti ir nusimaudyti, nes dviračių maršrutas vingiuoja ir pro paplūdimius.
Trakai ne vieną savaitgalį tampa ir pramogų bei festivalių sostine. Minios žmonių plūsta į tradicinius koncertus „Užutrakio vakarai“, „Galvės Jazz fiesta“, galima pasiklausyti garsių atlikėjų Trakų salos pilyje.
Kalendoriuje verta pasižymėti datas, kada prasideda Viduramžių šventė, Senųjų amatų dienos pilyse, Kopūstinės kermošius, kada Trakai skelbiami Kalėdų Senelių sostine. Daugelis šių renginių nemokami, pavyzdžiui, gegužės pabaigoje numatyta „Trakų vasara 2019“.
Ne vienas renginys yra sulaukęs tarptautinio pripažinimo. Pavyzdžiui, Trakų fanfarinė savaitė – tai muzikos kursai, skirti ne tik mokiniams ir mokytojams, Lietuvos pučiamųjų orkestrų dalyviams, vadovams ir dirigentams, studentams bei dėstytojams, bet ir miesto gyventojams bei svečiams.
Apie reikšmingus sporto įvykius pasakoja Trakuose įkurtas Irklavimo muziejus. Čia daugelį metų vyksta tarptautinės irklavimo varžybos, jachtų regatos. Ištirpus ledui Galvės ežere galima stebėti, kiek daug jaunimo ima į rankas irklą ar irklentę. Būtent Trakuose stengiamasi iš kartos į kartą perduoti irklavimo tradicijas, čia ugdomi būsimi čempionai.
