Rūta Mikelkevičiūtė Amerikoje susidūrė su iššūkiais: „Pasidarė sunku kvėpuoti“

Prieš naująjį televizijos sezoną LNK laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė su vyru Rolandu Remeikiu ir keletu draugų nusprendė nuotykių ieškoti svetur. Keliones mėgstanti ir save varle keliauninke vadinanti žurnalistė šį kartą nutarė pasidairyti už Atlanto.

 Rūtos Mikelkevičiūtės nuotykiai Amerikoje.<br> LR montažas.
 Rūtos Mikelkevičiūtės nuotykiai Amerikoje.<br> LR montažas.
 Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi Alkatrazo kalėjime San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Plaukė į Alkatrazo kalėjimą San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Plaukė į Alkatrazo kalėjimą San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Plaukė į Alkatrazo kalėjimą San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Plaukė į Alkatrazo kalėjimą San Fransiske.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kalėjime bendravo su rašytoja. Pasirodo, ten dirbo jos tėtis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Kalėjime bendravo su rašytoja. Pasirodo, ten dirbo jos tėtis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta Mikelkevičiūtė Alkatrazo kalėjime.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta Mikelkevičiūtė Alkatrazo kalėjime.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta kartu su draugėmis Giedre ir Loreta.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta kartu su draugėmis Giedre ir Loreta.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Amerikietiški blyneliai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Amerikietiški blyneliai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė Čikagoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė Čikagoje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė grožėjosi pasakišku vaizdu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė grožėjosi pasakišku vaizdu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė grožėjosi pasakišku vaizdu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė grožėjosi pasakišku vaizdu.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kambarys, kuriame našlė bendraudavo su vėlėmis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kambarys, kuriame našlė bendraudavo su vėlėmis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kanjonai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Kanjonai.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Laikas kanjonuose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Laikas kanjonuose.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė grožėjosi kanjonų didybe. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė grožėjosi kanjonų didybe. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Gamtos grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Gamtos grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė kartu su vaškine aktoriaus figūra.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė kartu su vaškine aktoriaus figūra.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta Mikelkevičiūtė laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta Mikelkevičiūtė laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Laiką leido Las Vegase.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Maistas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Maistas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Maistas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Maistas.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūtą Mikelkevičiūtę stebino maisto porcijos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūtą Mikelkevičiūtę stebino maisto porcijos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūtą Mikelkevičiūtę stebino maisto porcijos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūtą Mikelkevičiūtę stebino maisto porcijos.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė su drauge Giedre.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė su drauge Giedre.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė su rašytoja, kurios tėtis dirbo Alkatrazo kalėjime.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė su rašytoja, kurios tėtis dirbo Alkatrazo kalėjime.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė ūkininkų turgelyje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Rūta Mikelkevičiūtė ūkininkų turgelyje.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta Miklekevičiūtė prie „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Rūta Miklekevičiūtė prie „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Lankėsi „Winchester Mystery House“.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lankėsi „Winchester Mystery House“. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
Lankėsi „Winchester Mystery House“. <br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
 Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
  Užbūrė kanjonų grožis.<br> Asmeninio archyvo nuotr.
Daugiau nuotraukų (54)

Lrytas.lt

2019-09-12 07:25, atnaujinta 2019-09-12 11:37

Apie šią kelionę Rūta su bičiuliais galvojo seniai, tačiau suplanuota ji buvo akimirksniu – per kelis rytus geriant kavą. Akivaizdu, kad įspūdžiai ir prisiminimai išliks dar ilgai. Vos susitikus su Rūta apėmė šiltas ir malonus jausmas. Pasakodama įspūdžius moteris privertė įsivaizduoti žmogaus nepaliestus gamtos kampelius, aplankytus įspūdingus kanjonus ir Las Vegaso triukšmą bei tuštybę, rašo „Lietuvos ryto“ žurnalas „Stilius“.

Tai buvo tikras žygis! Per tris savaites draugai aplankė Didįjį ir Antilopės kanjonus Arizonoje, Zajoną, Arklio Pasagos vingį, Sedonos miestą, neaplenkė ir azartinių lošimų sostine vadinamo Las Vegaso.

Kaip sako pati Rūta, teko apsilankyti nuo gondolomis ir krištolo kandeliabrais puoštų apartamentų iki rančos, į kurią kasnakt netikėtai atsliūkina nelaukti svečiai – driežai. Visa tai atrodo neapsakomai žavingai, o ir potyriai – neišdildomi.

Kelionę bičiulių kompanija nusprendė pradėti nuo Las Vegaso. Šis miestas keliautojams nepaliko didelio įspūdžio.

Moteris juokėsi, jog Las Vegasas – tarsi disneilendas suaugusiesiems, į kurį nemėgstantiems azartinių lošimų ji nepatartų vykti.

„Šampanas, kokteliai ir stadiono dydžio lošimo salės, kuriose iki pat paryčių jūs matysite net neįgaliųjų vežimėliuose sėdinčius ir nuo Parkinsono drebančiomis rankomis lošiančius senolius ar net ką tik susituokusias poras, kurios net nespėjo vestuvių drabužių nusirengti.

Tokia tad ten gyvenimo filosofija: gyvenimą reikia švęsti, bet mane tokios vietos vargina. Tiesa, ten galima vykti dėl puikių koncertų ar renginių – matėme pribloškiantį „Cirque du Soleil“ pasirodymą ir mago Davido Copperfieldo šou.

Kai scenoje pasirodė jis, apėmė tokia nostalgija – ta mistinė magijos žvaigždė, apie kurią nuo vaikystės girdėdavau įvairiausių istorijų ir išsižiojusi žiūrėdavau tą stebuklą, ką jis išdarinėja scenoje, dabar stovėjo visai šalia manęs ir netgi vienam mūsų į rankas įdavė balioną“, – juokėsi Rūta.

Iš Las Vegaso bičiuliai, išsinuomoję mašiną ir prisikrovę ją maisto, patraukė Didžiojo Kanjono link.

„Man patinka kelionės su nuotykiais. Niekuomet atmintyje neišlieka prabangūs, prašmatnūs dalykai – visada tai, kas nutiko netikėtai. Štai vieną savaitę buvome tapę beveik žaliavalgiai“, – prisimena Rūta.

Žurnalistė sako, kad tie, kurie užsisakinėja viešbučius ar apartamentus internetu, puikiai žino, kad nuotraukose matyti nuostabūs namai, tačiau atvykus pamatyta realybė kartais gali visai nepriminti užsisakyto vaizdelio. Taip nutiko ir Amerikoje.

„Užsisakinėdami apartamentus neįsigilinome nuodugniau, o tik žiūrėjome į mus pakerėjusias nuotraukas. Tad užsisakėme rančą prie Didžiojo Kanjono, kurioje, kai atvykome, pasirodo, ne tik nebuvo virtuvės, bet ir kambariai mums priminė studentavimo laikus!

„Rančos registratūros vadovei turėjo akys ant kaktos iššokti, kai ji pamatė, kokią mes virtuvę pas ją atidarėme, – kvatojosi Rūta. – Kiaušinius teko virti virduliuke, o daržoves pjaustyti ant tualete esančios kriauklės stalelio, mat vietos kitur nebuvo.

Nors aš visada sakau, kad kelionėse po svečias šalis reikia valgyti tos šalies maistą, nes maistas – tai kultūra, Amerika vis dėlto man yra išimtis. Miltai, blynai, keksai, traškučiai, mėsainiai – o ponia jau sėdi ant dviejų kėdžių, mat vienos jai nebeužtenka.“

Smagiausias dalykas Rūtai buvo stebėti rančoje apsistojusių žmonių reakciją, kai jie pasigamintą maistą nešdavosi pro turistus, o jie, kramsnodami kasdienį blyną iš pakelio, varvindavo seilę.

„Įsivaizduokite vaizdą: pusryčiams – brinkinti avižų dribsniai su bananais, šilauogėmis, graikiniais riešutais, vakare – ožkų sūriu gardintos šviežios daržovės. Ko ne „Michelin“ žvaigždutėmis apdovanota virtuvė?“ – šyptelėjo žurnalistė.

Rūta prisimena, kad Didysis Kanjonas atvykėlius iš Lietuvos pasitiko ne tik pribloškiančia didybe.

„Pakeliui per radiją išgirdome, kad kažkur kanjonuose rastas 66 metų vyro kūnas, kurio pasigesta nuo birželio. Bet ar kas iš mūsų paiso šitų „niekų“ (tebūnie tam nelaimėliui lengva paskutinė kelionė), kai aplinkui toks gamtos stebuklas, jog gali net išprotėti“, – su šypsena kalbėjo R.Mikelkevičiūtė.

Vaikščioti ten tikrai pavojinga. Dėl nuostabaus kadro užvertęs galvą gali nugarmėti į prarają – jokių aptvarų nėra. Karštis – dar vienas iššūkis, lydėjęs keliauninkus per visą kelionę.

Termometro stulpelis tuomet rodė 45 laipsnius karščio, o kartais ir dar daugiau! Rūta pasakojo, jog nuolat per radiją, televiziją ar telefonu skambėję įspėjimai saugotis kaitros tuomet netilo. Vos išlipus iš automobilio nuo įkaitusių akmenų tvoskianti karščio banga akimirksniu priplodavo prie žemės.

„Kai nuo karščio įkaista akmuo, temperatūra dar labiau pakyla. Taigi nuo pasaulio rekordo, kuris yra 57 laipsniai Mirties Slėnyje, esu tikra, mus skyrė vos 7. Žinoma, tokiu laiku ten geriau nekeliauti, bet kai dirbi televizijoje, kitos galimybės nėra“, – kalbėjo moteris.

Rūtai kartais net atrodė, jog tuoj oda ims čirškėti kaip amerikoniškų pusryčių bekonas, ir net stipriausias apsauginis kremas nuo saulės pasirodė visai neveiksmingas – oda raudo akyse, todėl visi netrukus sulindo į drabužius ilgomis rankovėmis.

„Tada pagalvojau: kaip baisu yra sudegti ir mirti, mat netikėtai likau visiškai viena – kažkur dingo bičiuliai, o man pasidarė sunku kvėpuoti, ėmė žaižaruoti akyse ir plykstelėjo galvos skausmas.

Tąsyk supratau, kaip viskas greitai vyksta kalnuose ir kaip tai pavojinga, – gavau karščio smūgį, kelias dienas pykino“, – netikėtus ir ne pačius maloniausius kelionės potyrius pasakojo žinoma moteris.

Rūta sako negalėjusi patikėti, kai kalnuose tokiame karštyje pamatė jaunus tėvus, vežančius nugeibusį maždaug 6 mėnesių sūnų.

„Aš gal itin jautri mama, bet mane šokiruoja toks, sakyčiau, neadekvatus elgesys su vaikais, – pasakojo žurnalistė, mat tokių „supermamyčių“ ten pamatė ne vieną.

Plaukėme į Alkatrazo kalėjimą San Fransiske. Dar eilėje į laivą aš pastebėjau jauną šeimą su keletu vaikų – vienas jų akivaizdžiai turėjo sveikatos bėdų, mat buvo maitinamas per žarnelę tiesiai į skrandį.

Lauke pūtė žvarbus vėjas, vanduo taškėsi, o vaikutis kokių 8 mėnesių tik su smėlinuku, nuogomis kojomis, be kepurytės, o mamytė, įsisukusi į striukę, ant denio grožėjosi vaizdais.

Vaikas rėkė nesavu balsu, sušalęs – tėvai į tai nekreipė jokio dėmesio.“

„Kosmosas“ – taip Rūta vadina Antilopės kanjoną. Anot jos, tai vieta, kurioje netikėtai gali pasijusti puikia fotografe, – kiekvienas kadras vertas atviruko!

Uolos vidury gamta sukūrė nežemišką, paslaptingą ir nuostabiai gražią karalystę. Įeini į uolą ir patenki į fantazijų pasaulį. Keičiasi šviesa – keičiasi tai, ką tu matai, vis kitas piešinys išnyra.

Darytuose kadruose gali įžvelgti širdį, mumiją, erelį. Ne veltui į šį kanjoną veržiasi profesionalūs fotografai – jų čia susirenka it Kanuose ant raudonojo kilimo per žvaigždžių paradą.

Ir čia geidžiamiausia žvaigždė yra gamta. Į šį kanjoną, kurio ilgis – 8 km, gali patekti tik vedamas indėno gido. Jį atrado, kaip pasakojama, 9 metų indėnų mergaitė, kuri ganė avis, 1931 metais.

Tuo metu Zajono kanjonas užbūrė baltais kalnais ir vietos gyventojais.

Tu laukinėje gamtoje esi tik svečias. „Buvo įdomu stebėti, kaip eismą sustabdo kalakutai, o virtinė mašinų laukia, kol jie pereis kelią.

Teko sutikti ir elnių su milžiniška ragų karūna, nekreipiančių į tave jokio dėmesio. Fantastika, vaizdų žodžiais nė neįmanoma nupasakoti“, – kalbėjo Rūta.

Paskutinis draugų kelionės taškas – San Fransiskas ir, žinoma, garsusis Alkatrazo kalėjimas. Matyt, tai garsiausias pasaulyje kalėjimas (tuo metu manyta, kad saugiausias, mat pabėgti iš jo esą neįmanoma, nes jis saloje, bet garsusis pabėgimas vis dėlto įvyko, nors iki šiol svarstoma, ar tikrai).

Jame buvo kalinami gangsteriai ir pavojingiausi nusikaltėliai. Vien ko verta jame kalėjusio Alo Capone pavardė. Kalėjime – 350 kamerų.

Pavojingiausia vieta buvo vadinama valgykla, kurioje vienu metu tiek vyrų buvo ginkluoti šakutėmis, šaukštais ar peiliais. Nusikalsti – laukia kelios paros visiškoje tyloje ir tamsoje.

Keli kaliniai net išprotėjo. Ir nors kalėjimas nuo 1963 metų uždarytas ir paverstas savotišku muziejumi, į jį patekti gana sunku – turistai išsirikiuoja į milžinišką eilę prie bilietų, o laimi tie, kurie jais pasirūpina dar prieš kelis mėnesius iki kelionės. Bilieto kaina – 39 doleriai.

„Su bičiuliais šnektelėjome, o gal vertėtų uždarytame Lukiškių kalėjime įrengti ką nors panašaus?

Manote, neatsirastų norinčių pamatyti, kaip daugiau nei 100 metų veikusiame kalėjime buvo vykdomos mirties bausmės ir kalėjo „garsenybės“, tokios kaip Borisas Dekanidzė ar Alma Bružaitė?

O jei dar įrengtume viešbutį, kuriame būtų mirtininkų kambariai su jų maistu, taisyklėmis? Kažin ar biudžetas nesulauktų daugiau pajamų?“ – juokėsi Rūta.

Televizijos laidų vedėja sako, kad labai naudinga bendrauti su vietiniais, ypač su taksi vairuotojais, ir klausyti jų patarimų.

Namas „Winchester Mystery House“ nebuvo įtrauktas į draugų kelionių sarašą, tačiau išgirdę rekomendacijas lietuviai pasišovė būtinai jį aplankyti.

„Kaipgi gali tokio namo neaplankyti, jei apie jį sukurtas net siaubo filmas su nuostabia aktore Helen Mirren?

O kai tame siaubo filme teigiama, kad sukurtas jis pagal tikrą istoriją ir kad namuose iki šiol vaidenasi (namo šeimininkė Sarah Winchester mirė 1922 metais), nepamatyti tų namų tiesiog neatleistina“, – kalbėjo Rūta.

Pelnas iš mirties ir smurto atneša prakeiksmą! Tuo tikėjo Winchesterio (ginklų išradėjo ir gamintojo) našlė. Jos duktė taip pat mirė. 160 kambarių, 2000 durų, 10 000 langų, 13 vonios kambarių, 47 židiniai, šešios virtuvės.

Rūta sako, kad skaičius galima supainioti, nes tai neįtikėtina. Langai ir durys – į niekur, o viskas todėl, kad taip jai, Sarah Winchster, pasakė mediumas.

„Jis moteriai, kenčiančiai nuo depresijos ir sielvarto, nurodė išvažiuoti į Kaliforniją ir ten visą gyvenimą statyti namą.

Kam? Kad jos nepersekiotų nušautų žmonių vėlės! Anot mediumo, plaktuko ir pjūklų garsai turėjo atbaidyti vėles nuo nelaimingos našlės.

Taip 1884 metais prasidėjo makabriška makabriško namo, kurį tikrai visą gyvenimą kūrė ši nepaprastai apsiskaičiusi moteris (mokėjo 4 kalbas, grojo 4 instrumentais), istorija.

Tuo metu ji buvo viena turtingiausių pasaulio moterų, mat paveldėjo 20 milijonų dolerių. Ir 50 procentų įmonės akcijų.

Tai dabar, matyt, būtų 519 241 379 doleriai. Šiame name buvo galima rasti visas to meto karščiausias naujoves! Liftai, šildomosios grindys, dušas, boileris ir t.t. Savo darbuotojams ji mokėjo dvigubai!

Sakoma, kad moteris kasnakt miegojo vis kitame miegamajame, kad jos nerastų nušautų žmonių dvasios.

Žmonės kalbėjo, kad beprotiškas tais laikais atrodžiusias idėjas moteriai pamėtėjo būtent jos.

Su jomis pabendrauti ji neva užsidarydavo viename iš kambarių, ir kaskart atsirasdavo nauji namo brėžiniai. Dabar šis beveik 100 metų namas atvertas smalsuoliams.

Ant sienos, beje, kabo darbuotojų nuotrauka – sako, vienas jų gidams iki šiol ranka pamojuoja“, – pasakojo Rūta.

Kaip sakoma, viskas, kas gera, greitai baigiasi, o ir trijų savaičių kelionė Rūtai prabėgo tarsi kelios dienos.

Lėktuvu skrisdama namo žinoma laidų vedėja mintyse jau dėliojo vietas, kurių dar neaplankė ir į kurias vertėtų sugrįžti. Pasak Rūtos, kelionės – geriau už bet kokius materialius daiktus.

Tai yra dalykas, kuriam taupyti nereikia, nes tai praplečia kiekvieno iš mūsų akiratį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.