Kaukės prisimena daugiau už mus

Kaukės ir persirenginėjimas – vieni pagrindinių Užgavėnių šventės atributų, primenančių mūsų šalyje vis populiarėjančią Helovino šventę. Kviečiame pasidairyti po Užgavėnių kaukių ekspoziciją Žemaitijoje – regione, kuriame geriausiai išsaugotos persirengėlių šventės tradicijos.

Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Oct 31, 2019, 10:01 AM

Buvusioje Platelių dvaro arklidėje, pastatytoje XIX a. antroje pusėje, nuo 2011 m. veikia pirmoji ir vienintelė Lietuvoje Užgavėnių ekspozicija. Ekspozicijoje pristatoma garsi Žemaitijoje tradicinė Užgavėnių šventė ir daugiau negu 250 įvairių Užgavėnių „lėčynų“ – Užgavėnių kaukių. Visos jos – tik iš Žemaitijos. Didžiąją dalį sudaro kūriniai iš medžio – Plateliai nuo seno garsėja medinių kaukių meistrais.

Viena svarbiausių Užgavėnių šventės dalių – triukšmingos persirengėlių eitynės, kai iš sodybos į sodybą nuo ryto iki vakaro keliaudavo iki 15 kaukėtų žmonių būrys. Užgavėnių kaukių tradicija atsirado prieš daug šimtmečių. Remiantis senąja lietuvių mitologija, tikėta, kad nuo rugiapjūtės iki pat pavasario dvasios saugo namus, o per Užgavėnes tas dvasias reikia iš namų varyti – kad šios eitų saugoti laukų. Norėdami, kad varomos dvasios neprisiartintų prie veido (ten slypi visos žmogaus galios), žmonės apsisaugodavo kaukėmis – kuo kaukė baisesnė, tuo labiau baido dvasias.

Nuo XIX a. populiariausi Užgavėnių eitynių personažai buvo velnias, daktaras, giltinė ir kiti persirengėliai. Kai kurios kaukės būdavo papuoštos aukštomis apeiginėmis karūnomis, apraišiotomis spalvotais popieriais. Su tokiomis karūnomis Užgavėnių persirengėliai atrodydavo aukštesni ir buvo matomi iš tolo.

Iš gerokai senesnių laikų yra paveldėta dar viena eitynių dalyvė – meška. Kadaise per Užgavėnes meška grumdavosi su briedžiu ir jį išvarydavo kartu su žiema. Vėliau, mūsų protėviams išmokus išsimaitinti iš žemdirbystės, medžioklė nebebuvo tokia svarbi, o mešką su briedžiu pakeitė kiti dabartinėms Užgavėnėms privalomi šventės personažai – tarpusavyje kovojantys Lašininis su Kanapiniu. Jų grumtynės simbolizuoja žiemos ir pavasario demonų kovą. Kad ir koks storas atrodytų Lašininis, jį visada nugali paliegęs, žiemos nukankintas, pavasario išsiilgęs Kanapinis.

Vis dėlto svarbiausias šventės personažas buvo Morė – šventės deivė – stambi ir ne visai apsirengusi, kadangi simbolizuoja gimstamumą ir derlingumą. Plateliuose Morę tradiciškai pritvirtina ant ratų tekinio ir rogių pavažos. Ratų tekinis – pavasario, o rogių pavaža – žiemos simboliai. Rankose Morė turi spragilą. Kai arklys traukia Morę, ji sukasi ratu kartu su spragilu. Taip budinama žemė, kad atgytų kartu su pavasariu. Užgavėnėms baigiantis, žiemą įkūnijanti Morė sudeginama ant laužo.

Jei neturite kaukės Užgavėnėms arba Helovinui, ne bėda – galbūt kaukę pavyktų pasigaminti Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre. Jame telpa iki 80 žmonių, yra vykdoma įvairi tradicinių amatų (audimo, pynimo, drožybos, kryždirbystės, ir kt.) mokymo, etnokultūros papročių, tradicinių renginių ir apeigų pažinimo, kulinarinio paveldo degustavimo edukacinė veikla.

Čia organizuojamos edukacinės programos, skirtos įvairaus amžiaus žmonėms, norintiems aktyviai praleisti laiką, sužinoti daugiau apie kultūrą, papročius ir gamtą. Užsiėmimų metu galima ne tik išmokti austi senovinėmis staklėmis, lieti žvakes, bet ir susipažinti su medžio drožyba, paragauti žemaitiškų valgių ir t. t.

Kaip atrodo persirengėlių eitynes kviečiame žiūrėti vaizdo įraše, o daugiau lankytinų vietų Plateliuose rasite interneto svetainėje adresu www.zemai.lt

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.