Į Plungės parką – pasimėgauti romantika

Visi, ieškantys romantikos, bent kartą gyvenime privalo apsilankyti Plungės dvaro parke. Čia stovi du pasakiško grožio pastatai – kunigaikščio Mykolo Oginskio žirgynas ir Florencijos miestą puošiančius garsiuosius Palazzo Vecchio rūmus atkartojanti Zubovų pilaitė – laikrodinė-oranžerija.

 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
 Į Plungės parką – pasimėgauti romantika.
Daugiau nuotraukų (10)

Lrytas.lt

Nov 10, 2019, 8:00 AM, atnaujinta Nov 11, 2019, 8:18 AM

Nepaprastai gražus neogotikinio stiliaus raudonų plytų pastatas – buvęs kunigaikščio Mykolo Oginskio žirgynas, pastatytas 1879 m. Remiantis senųjų dvaro tarnautojų prisiminimais, šis žirgynas buvo lyg dideli rūmai su pertvaromis, kur stovėjo arkliai, kumeliukai, buvo laikomos karietos, sukabinėti pakinktai. Žirgyne auginti įvairių veislių arkliai, bet daugiausia būta žemaitukų, nes kunigaikštis M. Oginskis labiausiai juos mylėjo, labai rūpinosi šios veislės atgaivinimu. Kunigaikštis skatino ir kitus auginti žemaitukus, rengė žemės ūkio parodas, kuriose už gražų žemaituką galima buvo gauti ir piniginę premiją, ir medalį.

Kasdien arkliai buvo šukuojami šepečiais, kreikiama švariais šiaudais. Žirgyne buvo ir maniežas. Kartą pasaulinėje parodoje Paryžiuje vienas kunigaikščio žirgas net yra pelnęs aukso medalį.

Žirgais rūpinosi vyriausiasis arklininkas ir du jo padėjėjai, kurie gyveno dešinėje žirgyno pusėje. Žiemą vyriausiajam arklininkui būdavę mažiau darbo, tačiau vasarą nuolat tekdavę važiuoti į Mažeikių geležinkelio stotį, Palangą – ten, kur reikėdavo kunigaikščiui. Oginskiai vertėsi medienos pardavimu į Vakarus, bet tais laikais Plungėje nebuvo geležinkelio linijos, todėl kroviniai vežti arkliais.

Kasmet didžiulėse žirgyno patalpose vyksta tarptautiniai Mykolo Oginskio klasikinės muzikos festivaliai. Jie pritraukia be galo didelę auditoriją ir yra tapę neatskiriama Žemaitijos muzikinės kultūros dalimi.

Dar viena šio dvaro erdvė yra tikrai verta užklydusių romantikų dėmesio – tai Plungės dvaro sodybos laikrodinė-vasaros oranžerija. Ji yra pats seniausias išlikęs dvaro statinys ir seniausias mūrinis pastatas Plungėje: mūro pamatų akmenyje pamatysite pastatymo datą – 1846 m.

Sodybos laikrodinė-vasaros oranžerija turi 12 m aukščio bokštelį, kuriame yra laikrodis, matomas iš visų keturių pusių. Šis laikrodis turi labai retą ir unikalų Paryžiaus laikrodininko Ž. L. Amanto 1741 m. sukurtą inkaro mechanizmą. Dėl laikrodžio pilaitė anksčiau miestelio žmonių dar buvo vadinama „dziegorine“, o vėliau ir dabar – laikrodine. Laikrodis turi tik vieną rodyklę ir valandas mušantį varpą.

Anksčiau laikrodinėje buvo sodininko ir laikrodininko gyvenamosios patalpos. Šalia rytinės pastato sienos besiglaudžiančioje vasaros oranžerijoje žaliavo sodinukų lysvės, auginti egzotiniai augalai.

Šio pastato architektūra dvelkia romantika ir pasakoja meilės istorijas, kuriomis gali mėgautis visi svečiai. Viena jų – apie Zubovų pilaitės atsiradimą. Pasakojama, kad Plungės dvaro valdytojo grafo Nikolajaus Zubovo žmona, prancūzų ir rusų kilmės grafaitė Aleksandra de Raymond de Mormoiron de Modene buvusi itin žavinga asmenybė: protinga ir graži kaip madona. Kartu ji garsėjo kaip kukli ir rūpestinga motina, niekada nesiskirdavusi su savo vaikais. Mirė ši gražuolė anksti, gimdydama jauniausią dukterį, o gedintis grafas daugiau niekada taip ir nebevedė – kad vaikams nereikėtų svetimos moters vadinti motina. Nikolajus ir Aleksandra daug keliavo, abu mėgo romantiškąją Italiją, dažnai viešėdavo Florencijoje – viename gražiausių Italijos miestų. Ir, greičiausiai, dėl to, praėjus 7 metams po žmonos mirties, šviesiam jos atminimui grafas Nikolajus Plungės parke pastatė vasaros pilaitę su laikrodžio bokštu, primenančią Florencijos mieste stovinčius garsiuosius Palazzo Vecchio rūmus.​

2011 m. restauruotas pilaitės bokšto laikrodis, o 2012 m. spalį baigta restauruoti laikrodinė, į kurią įsikėlė Plungės viešoji biblioteka. Plungės Palazzo Vecchio 2015 m. gegužę pradėjo naują gyvenimą –laikrodinėje po daugelio metų vėl suskambo varpas.

Beje, Plungės parkas garsus ir tuo, kad čia, Švento ąžuolyno centre, auga legendomis apipintas garbingiausias parko medis – Perkūno ąžuolas. Manoma, kad šis ąžuolas mena dar pagonybės laikus. Tikėtina, kad Plungės parko vietoje žiloje senovėje buvusi alkvietė. Po medžiu gyvenę dievai, čia pagonys buvę įrengę aukurą, amžinąją ugnį kurstė vaidilutės. Su šiuo ąžuolu siejama legenda apie po žemaičių krikšto dėl užgesintos šventosios ugnies supykusį ir į ąžuolą trenkusį Perkūną. Dar ir dabar medžio kamiene tebėra žaibo žymių. Iš senųjų plungiškių atsiminimų sužinome, kad kunigaikščio Mykolo Oginskio žmona Marija po ąžuolu rengdavo vaidinimus vaikams ir jaunimui. Medžio aukštis – 26 m, apimtis 0,9 m aukštyje – 4,86 m.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.