Pažinkite Druskininkus M. K. Čiurlionio akimis

Druskininkai daugeliui žinomi kaip didžiausias Lietuvos balneologinis mineralinių vandenų kurortas, tačiau miestas reikšmingas ir meno istorijoje. Šiemet minint 145-ąsias M. K. Čiurlionio gimimo metines, kviečiame įvertinti Druskininkus kitomis akimis – žvelgiant iš kūrėjo perspektyvos. Nors pasivaikščioti M. K. Čiurlionio pramintais takais dėl susiklosčiusios situacijos šiandien negalime, tikime, kad pažinti jam artimas vietas pavyks skaitant tekstą.

 Pažinkite Druskininkus M. K. Čiurlionio akimis.
 Pažinkite Druskininkus M. K. Čiurlionio akimis.
 Raigardo slėnis.
 Raigardo slėnis.
M.K. Čiurlionio dirbtuvės.
M.K. Čiurlionio dirbtuvės.
M. K. Čiurlionio reprodukcija mieste.
M. K. Čiurlionio reprodukcija mieste.
M. K. Čiurlionio darbų reprodukcija prie Druskonio ežero.
M. K. Čiurlionio darbų reprodukcija prie Druskonio ežero.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Mar 26, 2020, 10:26 AM, atnaujinta Jun 5, 2020, 9:37 AM

Meilė muzikai gimė namų prieglobstyje

Menininkas gimė Varėnoje, o ankstyvąją vaikystę praleido Ratnyčioje, netoli kurorto. Tad iš miestų daugiausiai įtakos jo kūrybai turėjo Druskininkai, vieta, kur M. K. Čiurlionis augo, ieškojo įkvėpimo ir kūrė.

Pagrindinėje Druskininkų gatvėje stovi sodyba su dviem spalvotais namais. Pirmasis, geltonas, stovi arčiau gatvės, antrasis, melsvos spalvos – sodybos viduryje. Šeimos gyvenimas vyko mėlynajame name, sodybos gilumoje. Šiame ir šiandien stovi keli fortepijonai, kuriais kompozitorius mokėsi groti dar būdamas vaikas. Vėliau skambindavo keturiomis rankomis, kartu su tėvu. Name taip pat vis dar stovi pianinas, kuriuo broliai ir sesės taip stipriai nepasidalindavo, kad tėvai sudarė atskirą muzikinio instrumento naudojimo tvarkaraštį. Muzika šiai šeimai buvo tarsi oras, ji niekada nenutildavo.

Geltonąjį namelį Čiurlionių šeima vasaromis nuomodavo poilsiautojams, taip prasimanydami pinigų, tačiau būtent jame menininkas vėliau, jau studijų laikotarpiu, įkūrė ir savo tapymo dirbtuves. Šios, kol dailininko nebūdavo namuose, laikytos užrakintos, o sūnui darbuojantis, užkandžius ir arbatą mama palikdavo ant palangės, prie praviro lango.

Šiandien Čiurlionio gimtuosiuose namuose veikia memorialinis muziejus, juose – menininko potėpių, regis, tebelaukiančios tapybos priemonės, didžiajame name – tapybos darbai, šeimos daiktai, muzikos instrumentai. Iš arčiau susipažinę su menininko kasdienybe, dažnai pasijuntame su juo, artimesni, tampa lengviau vertinti ir suprasti kūrybos darbus.

Įkvėpimas tapybai – gamtoje

Tapyba Čiurlionis susidomėjo studijuodamas Varšuvoje. Tačiau dauguma kūrinių buvo nutapyti vasaromis, atostogaujant gimtuosiuose Druskininkuose. Upeliai, miškai, jų tankmė, Nemuno ir Druskonio ežero pakrantės – vietos, apie kurias menininkas nuolat kalbėdavo, svajodavo. Vien aplink Druskininkus plytintys miškai kompozitorių įkvėpė sukurti simfoninę poemą „Miške“.

Kalbant apie vietas, įkvėpusias tapybai, dar viena jų – Raigardo slėnis. Šią gamtos oazę menininkas įamžino triptike (trijų dalių paveiksle) „Raigardas“, vieną iš vasarų, atostogaudamas Druskininkuose. Tad jei atšilus orams nuspręstumėte apsilankyti šiame kurorte, pasivaikščioti verta ne tik pagrindine miesto gatve, kur stūkso Čiurlionių memorialinė sodyba. Prasminga pavažiuoti tolėliau, į Švendubrę, kur tarp dailininko taip vertintų miškų plyti popieriaus lape nutapytasis slėnis. Galbūt pavyks pajusti slėnį taip, kaip pajuto Čiurlionis, ir vietoje telefono kameros norėsis traukti lapą ir pieštuką.

Po miestą pasklidę įkvėpimai

Šiandien M. K. Čiurlionio garbei mieste stovi skulptūra, jo vardu veikia meno mokykla, o kiekvieną vasarą organizuojamas 3 mėnesių trukmės meno festivalis „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“. Be to, miestą puošia ir svečius žavi po visą kurortą išsibarsčiusios žymiausių kūrėjo tapybos darbų reprodukcijos, praturtinančios net ir vienišus pasivaikščiojimus. Jų visame mieste galima rasti net 20!

Pasivaikščiojimas ieškant M. K. Čiurlionio darbų pėdsakų gali tapti savotišku žaidimu: mintyse skaičiuojant ir analizuojant, kuris darbas buvo nutapytas anksčiausiai, o kuris – paskutinis, galvoje dėliojant savitą jo darbų kolekciją. Išduosime kelias vietas: dalis jų slepiasi Druskonio ežero pakrantėje. Čia stovi paveikslai „Bičiulystė“, „Jūros sonata“, „Piramidžių sonata“ ir vienas ryškiausių menininko darbų – „Rex“. Keli molbertai stūkso netoli Muzikinio skvero, dar keli – pagrindinėje miesto gatvėje.

Kiekvienas Druskininkų kampelis M. K. Čiurlioniui buvo savotiškas įkvėpimo šaltinis. Tai ir Druskonio pakrantėje praleistos vaikystės dienos, ir atostogos keliaujant su broliais bei seserimis prie Nemuno nusimaudyti, ir pasivaikščiojimai miškais iki Raigardo slėnio. Namai, kuriuose retai kada nutildavo pianino melodija, o dirbtuvėse visada buvo paruošta vieta darbui teptuku. Pažvelgus į kurortą iš menininko perspektyvos, kiekvienas kampelis atrodo vertas ne tik nuotraukos, bet atskiros melodijos, o pasivaikščiojimas po miestą – daugiau lėto pasimėgavimo kiekvienu žingsniu ir supančia aplinka. Nesunku pajusti, kad Druskininkai – ne tik kokybiškam poilsiui, bet ir kūrybai įkvepiantis miestas. Toks jis buvo ir M. K. Čiurlioniui.

Straipsnis parengtas projektui „Atrask Dzūkijos gamtą ir kultūrą“. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos, Druskininkų savivaldybės ir Lazdijų rajono savivaldybės lėšomis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.