Nepažinta Nidos pusė: istorikė pasakė, kur galite atrasti neregėtų dalykų

Ši vasara – kitokia. Tolimus pasaulio kampelius greičiausiai iškeisime į savus ežerus, miškus ir Baltijos jūrą. Tad dabar pats geriausias laikas pažinti Lietuvą, atrasti dar neatrastus ir nepatirtus šalies kampelius ir iš naujo pamilti, dar labiau branginti tai, ką turime visai šalia, aplink mus.

Thomo Manno namelis.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Thomo Manno namelis.<br>Asmeninio albumo nuotr.
„Itališkas vaizdelis“ pamėgtas garsių menininkų.<br>Asmeninio albumo nuotr.
„Itališkas vaizdelis“ pamėgtas garsių menininkų.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Skulptūra „Prieš vėją“.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Skulptūra „Prieš vėją“.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Skulptūra „Prieš vėją“.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Skulptūra „Prieš vėją“.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Luka Sinevičienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Luka Sinevičienė.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Asmeninio albumo nuotr.
Bokštas Nidoje.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Bokštas Nidoje.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vieta, vadinama „Itališku vaizdeliu“.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Vieta, vadinama „Itališku vaizdeliu“.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Unikalūs mediniai antkapiai – krikštai.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Unikalūs mediniai antkapiai – krikštai.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Evangelikų liuteronų bažnyčia.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Evangelikų liuteronų bažnyčia.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Paukščių stebėjimo bokštelis prie marių.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Paukščių stebėjimo bokštelis prie marių.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Hermanno Blode viešbučio muziejus.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Hermanno Blode viešbučio muziejus.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Senosios Nidos kapinės.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Senosios Nidos kapinės.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (13)

Luka Sinevičienė Istorikė, visuomenininkė

Aug 16, 2020, 10:42 AM

Atrodytų, skersai išilgai pažįstame Lietuvos pajūrį, žinome, kurie paplūdimiai geresni, kuriose kavinėse skaniausias maistas ar kur važiuoti, jei norime aktyvių pramogų.

Tačiau kiekviename mieste, kaip ir Lietuvos pajūryje, galime atrasti visiškai neregėtų dalykų.

Šįsyk tokių ieškome Nidoje.

Net neabejoju, kad ir taip lietuvių bei užsieniečių vertinamas Baltijos jūros perlas, Kuršių nerijos miestelis Nida sulauks daugiau poilsiautojų nei įprastai, tad nutariau pasidalyti unikaliomis vietomis, kurių galėjote nepamatyti ir neaplankyti, o tikrai verta.

Juk Nidos vizitine kortele tapusius objektus – ant Urbo kalno stovintį švyturį, didžiąją Parnidžio kopą, Nidos prieplauką ar Vytauto Kernagio paminklą ir taip dauguma žinote.

Tad ką dar slepia smėlio kopų pusiasalis, išskirtinis žmogaus ir gamtos kūrinys, įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą?

Lietuvoje galima suskaičiuoti per 30 skirtingos architektūros apžvalgos bokštų, kurie tapo tikru traukos objektu.

Nida negalėjo atsilikti, tad visai neseniai atsirado vienintelis Lietuvoje apžvalgos bokštas be laiptų.

Užlipti ir nulipti – tam tikras iššūkis, tačiau labai smagu.

10 metrų aukščio apžvalgos bokštas „Highlight“ pastatytas ant buvusios vadinamosios Kosygino vilos pamatų netoli Nidos švyturio.

Nors Nidoje esu buvusi daugybę kartu, tik iš išskirtinių vakarėlių ir nuomonės formuotojų nuotraukų pamačiau turbūt tobuliausią originalių nuotraukų vietą – Nidos oro uostą.

Jis buvo pastatytas sovietmečiu ir vykdė vos kelis tiesioginius skrydžius į Palangą, Kauną bei Vilnių.

Šiandien šios vietos likimas nėra aiškus, reikia tikėtis, kad oro uostas bus pritaikytas aviacijai ir pasiūlys papildomų pramogų turistams.

Visiems paukščių mylėtojams tikras netikėtumas ant marių kranto – paukščių stebėjimo bokštelis.

Pasirodo, jų nuo Nidos iki Pervalkos yra net šeši. Aš aplankiau Bulvikio rago stebėjimo bokštelį ir buvau sužavėta, trūko tik žiūronų!

Turbūt tik istorikas atostogaujant gali siūlyti aplankyti kapines? Tačiau kapinės yra tikras gyvas šaltinis, įamžinęs tam tikrą istorijos laikotarpį.

XIX–XX a. Nidos etnografinėse kapinėse gausu originalių ir unikalių medinių antkapių – krikštų, kurie būdingi tik Kuršių nerijai.

Savo siluetu krikštas primena medį, dažnai jo šonuose būdavo išpjaustomi paukšteliai.

Šalia kapinių – XIX a. Nidos evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios ištakos siekia XVI a. Maldos namus užpusčius smėliui ne kartą teko kurtis naujoje vietoje.

Bažnyčios interjerui jaukumo suteikia medinės lubos, langų vitražai bei Ernsto Mollenhauerio paveikslas „Kristus tiesia ranką apaštalui Petrui, bijančiam nuskęsti“.

Labai norisi tikėti, kad lankydamiesi Nidoje neaplenkiate Nobelio literatūros premijos laureato, vieno garsiausių XX a. rašytojų namo, kuriame įsikūręs memorialinis muziejus.

1929 m. vasarą pirmą kartą Nidoje apsilankęs Thomas Mannas su žmona Katia buvo, anot paties rašytojo, „pagauti neapsakomo tos gamtos savitumo ir grožio, fantastinio klajojančių kopų pasaulio“ ir greitai apsisprendė čia įsigyti nuolatinę buveinę.

Turbūt nėra geresnės vietos paskaityti garsųjį rašytojo veikalą „Budenbrokai“.

Th.Manno namelio pašonėje, žengęs vos kelis metrus, gali atrasti Italiją. 1931 m. Th.Mannas kalbėdamas apie Nidą sakė: „Tas vietas reikia pamatyti kaip Italiją ar Ispaniją“.

„Itališkas vaizdelis“ – peizažas nuo Th.Manno namo verandos – gležna pušelė, žemiau stovintys žvejų namai, atsiveriantis Kuršių marių vaizdas ir tolumoje matomas Bulvikio ragas – toks Nidos gamtovaizdžio motyvas XIX a. pabaigoje–XX a. pirmojoje pusėje dailininkų ir fotografų pradėtas vadinti „itališku vaizdu“.

Kuršių nerija XIX a. traukė ne vieną garsų Vokietijos menininką, o prie to prisidėjo Hermanno Blode viešbutis, įkurtas 1867 m.

Čia atsirado Nidos menininkų kolonija, pirmą kartą suklestėjusi prieš Pirmąjį pasaulinį karą.

„Menininkų verandoje“ susirinkdavo ne tik tapytojai – Nidoje jų lankėsi daugiau nei du šimtai, bet ir rašytojai, kompozitoriai, muzikantai bei aktoriai.

Šiandien galima aplankyti viešbučio muziejų ir sužinoti itin pikantiškų istorijų iš to meto garsenybių gyvenimo.

Tikras netikėtumas ant Parnidžio kopos išvysti bronzinę skulptūrą „Prieš vėją“, kuri atkartoja vieno žymiausių XX a. egzistencialistų Jeano Paulio Sartre’o vizito nuotaiką Neringoje, kai 1965-ųjų liepą jis čia lankėsi kartu su rašytoja Simone de Beauvoir.

Šį epizodą tuomet užfiksavo juos lydėjęs mano mylimas fotomenininkas Antanas Sutkus.

Neringos kopomis einančio, su smėliu ir vėju kovojančio žmogaus įvaizdis tapo neatsiejama ir pasaulyje atpažįstama paties J.P.Sartre’o įvaizdžio dalimi.

Tai tik kelios mano rekomendacijos, kaip galėtumėte paįvairinti savo atostogas ne tik saulėtais įspūdžiais, bet ir mūsų šalies istorija.

Keliaukime, atraskime Lietuvą ir džiaukimės istorijos lobynais, juk tikrai turime kuo didžiuotis!

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.