Jas iškart lydi detektyvas - viršelis skelbia, kad merginos yra muzikos bendraautorės, nors viena jų „Lietuvos rytui“ sakė, kad iš tiesų visus kūrinius parašė albumą prodiusavę estai Mihkelis Mattisenas ir Timo Vendtas. Bet tai - smulkmena.
Smuikais griežiančios merginos, pasirodymuose žaidžiančios seksualumo korta - jokia naujovė. Pakanka prisiminti Vanessą-Mae ar visiškai tokiu pačiu principu prieš 11 metų suburtą australių ir bričių kvartetą „Bond“. Bet lietuviškosios „elektrinės damos“ ir neapsimetinėja, kad išrado dviratį.
Albumo turinys - aštuonios pagal tą pačią „smuikų čirpinimas plius elektroninis bumbsėjimas“ sukaltos melodijos, kurių geriausia paskirtis - klausytis per ausines minant treniruoklį. Taip viskas energinga, greita, ir, tiesą sakant, monotoniška.
Kūrinyje „Hasta La Vista“ išlenda arabiški, o „Carnaval de Brasil“ - sambos ritmai, bet tai - ir visi šio produkto paįvairinimai. Beje, tai nėra akmuo į „Electric Ladies“ daržą - didžioji dalis tokio pobūdžio užsienyje sukurtų projektų skamba būtent taip. Intrigos nedaug - kepdamos antrą albumą, merginos padarys sau paslaugą, jei įrašys keletą kūrinių su vokalistais. Tai muziką gal ir pakylės virš „neįpareigojančio fono“ kartelės. Kitas keistas sprendimas - neįtraukti kad ir to paties M.Jacksono dainos „Black Or White“, jau tapusios trijulės vizitine kortele - jos atliekama versija tikrai skamba įspūdingiau nei dauguma šių kūrinių.
Tikriausiai koncertuose jos ir toliau remsis užsieniečių kūriniais - šį albumą geriau vertinti kaip gražiai išleistą atviruką ar reklaminę skrajutę, skirtą sukurti solidumo įspūdį. Mažomis dozėmis (televizijos anonso titruose ar prekybos centre) vartoti galima, bet vienu ypu perklausius albumą, didesnį įspūdį palieka ne muzika, o viršelio nuotrauka.
Įvertinimas - 6 iš 10.