Tai - švedų grupė „Kent“ ir britų duetas „Pet Shop Boys“, sukūrę Mortenui po vieną naują dainą. Tiesa, šie kūriniai albume nė kiek neišsiskiria iš kitų - „Kent“ parašytas „Lightning“ dvelkia „firmine“ grupės „a-ha“ laikų melancholija, o „Pet Shop Boys“ nepersistengė, rašydami dainą „Listening“ - ji smarkiai primena šio dueto hitą „I Get Along“.
Kiti du nariai rašo dainas ir kuria skambesį, o Mortenas tiesiog gerai dainuoja - toks buvo „a-ha“ įvaizdis, ir atlikėjas neskuba jo keisti. Didžiosios albumo dainų dalies autoriai - kiti žmonės. Dainininkas puikiai žino, kad jo stiprybė - tyras it krištolas balsas ir aukštos natos, kuriomis gerbėjai po koncertų šimtus kartų mėgaujasi, žiūrėdami įrašus internete (ten apstu klipų, kuriuose sumontuoti įspūdingiausi vokaliniai M. Harketo pasirodymai).
To netrūksta ir čia. Dainą „Just Believe It“ M.Harketas pradeda falcetu, jis nuolat išlenda ir kitose devyniose dainose. Tačiau pirmas dalykas, į kurį atkreipi dėmesį - ne balsas, o pats muzikos skambesys, kuris labai primena paskutinį „a-ha“ albumą „Foot Of The Mountain“.
Gal ir nereikia stebėtis - abu albumus prodiusavo tas pats Steve'as Osborne'as. Tai reiškia, kad Morteno solinis darbas - nusilenkimas praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio popmuzikai, ankstyvajam grupės „Depeche Mode“ etapui, su kai kuriais nežymiais moderniais „nukrypimais“.
Albumą reklamuojanti daina „Scared Of Heights“ ir kūrinys „Keep The Sun Away“, ironiška, kiek primena jaunesnę britų grupę „Keane“, kuri „a-ha“ muziką vadina savo įkvėpimo. Toliau muzika vingiuoja melancholiško „electropop“ bangomis, labai artimomis tam, ką Mortenas su buvusiais bendražygiais veikė daugiau nei ketvirtį amžiaus.
Kiek įdomiau skamba garso efektais „apdirbtas“ vokalas dainoje „When I Reached The Moon“ ir iškart įsimenanti baladė „Out Of My Hands“, bet iš esmės M. Harketas žaidžia saugų žaidimą, niekur nebėga nuo „a-ha“ ir duoda gerbėjams tai, ko jie, regis, dar pakankamai neprisivalgė. Tik melodijos - ne tokio kalibro, kokias mokėjo kurti jo ankstesnė grupė.
Tad įspūdis - dvejopas. Nauja Morteno muzika gal ir nelabai intriguoja, tačiau bent jau galima nustoti lieti ašaras dėl „a-ha“ išsiskirstymo. Akivaizdu, kad buvęs vokalistas tvirtai nusiteikęs tęsti grupės pradėtus darbus. Kokybiška popmuzika, bet kažkodėl atrodo, kad soliniuose Morteno koncertuose publika vis tiek garsiausiais plojimais palydės kelias senas „a-ha“ dainas.
Įvertinimas - 8 iš 10.
M. Harketo daina „Scared Of Heights“: