Pasirodymas tapo ilgai laukta dovana ne tik grupės gerbėjams Lietuvoje. Šiemet tai vienintelis koncertas Baltijos šalyse, todėl į areną jau iš anksto rinkosi ir iš kitų šalių atvažiavę melomanai.
Jau per pietus į Kauną atvykę grupės nariai kaip ir įprasta buvo sudarę pageidavimų sąrašą: po miestą jie važinėsis tik limuzino klasės automobiliais, viešbutyje valgys prabangius patiekalus, gers aukštos kokybės šampaną, o scenos užkulisiuose galės mėgautis masažo ir deguonies terapijos procedūromis.
Tūkstantinę auditoriją prieš griausmingąjį „The Prodigy“ pasirodymą kaitino Lietuvos plokštelių meistru vadinamas DJ Mamania ir T.Ė.T.Ė apdovanojimuose geriausiu būgnininku nominuotas Josho McClungo muzikinis projektas „Yoko Mono“. Jų grojamoje muzikoje buvo galima išgirsti daugelio pamėgtų grupių, tokių kaip „Daft Punk“, „Red Hot Chili Pepper“, „Massive Attack“ ir kt. kūrinius.
Tiesa, atlikėjai sulaukė dviprasmiškos publikos reakcijos, kai pasigirdo populiarios dainininkės Adeles ar lietuvių „G&G Sindikato“ atliekamos muzikos garsai.
DJ Mamania simboliškai visiems prasitarė, kad jam iki šiol sunku susitaikyti su mintimi, kad gyvųjų tarpe nebėra prieš kelias savaites mirusio amerikiečių hiphopo muzikos grupės „Beastie Boys“ dainininko Adamo Yaucho. Jo atminimui projektas „Yoko Mono“ atliko kelis kūrinius, tarp kurių legendiniu jau spėjusį tapti „Intergalactic“.
Po dueto pasirodymo arenoje didžiųjų vakaro žvaigždžių lūkuriuoti teko dar pusvalandį. Tuo metu salėje su kiekviena minute buvo galima matyti, kaip daugėja žmonių, kaip kiekvienas bando rasti sau vietą. Fone girdėjosi pati įvairiausia muzika - nuo roko iki sunkiosios elektronikos ritmų. Matyt, kad „The Prodigy“ iš tiesų apjungia įvairių muzikos stilių mėgėjus. Kaip dar anksčiau portalui lrytas.lt sakė grupės narys Maximas, tai grupė, kuri patinka visiems - jos klausosi ir reiveriai, ir rokeriai, ir metalistai.
Galiausiai, apie 21 val. 30 min., į sceną išėjo ilgai laukti charizmatiškieji atlikėjai. Pasigirdus pirmiesiems „World`s on Fire“ akordams visi užgniaužė kvapą. Vėliau kiekviena jų atliekama daina minioje šėlstantiems gerbėjams buvo kaip malonus dūris į širdį.
Iššaukiantis atlikėjų įvaizdis, kūną plėšanti muzika ir provokuojantys dainų tekstai visuomet vienus piktino, o kitus žavėjo. Ir nors grupė didžiojoje scenoje koncertuoja jau dvidešimt dvejus metus, ryškiaspalvės jos narių šukuosenos, makiažas ir sklindanti vidinė energija per tiek laiko visai nepasikeitė ir neišblėso.
Per daugelį metų „The Prodigy“ sukūrė tiek daug gerų ir, rodos, iki paskutinių akordų išdirbtų, dainų, kad kiekvienas kūrinys „Žalgirio“ arenoje skambėjo vienas už kitą geriau.
Muzikines bombas klausytojams siūlantys atlikėjai kone pusantros valandos trukusiame britų koncerte neleido nei akimirkai atsipūsti. O tokios dainos kaip „Breathe“, „Poison“, „Warriors Dance“, „Voodoo People“, „Firestarter“, „Spitfire“, „Run With The Wolves“ „Diesel Power“ akordų užuominos, „Omen“, „Take Me to The Hospital“, „Invaders Must Die“ - jei ne šokti, tai bent patrepsėti tikrai privertė net ir sėdinčiuosius.
Ką jau kalbėti apie dažnai neformalia vizitine grupės kortele tapusį kūrinį „Smack My Bitch Up“, per kurį ekstravagantiškieji „The Prodigy“ patupdė tūkstantinę minią tiesiogine to žodžio prasme. „Leiskitės visi žemyn. Atsitūpkite. Paruošėme jums bombą“, – paslaptingai griežtu tonu į mikrofoną kartojo jie.
Pradžioje besilinksminusi publika vėliau paklusniai atsitūpė, o tiems, kurie nesuprato, buvo pakartota dar kartą: „Prie žemės sakau!“. Tupėdami paklausę lyriško dainos fragmento, galiausiai tuomet, kai daina pasiekė kulminaciją, keli tūkstančiai tupinčių klausytojų vienu metu pašoko į viršų. Tai buvo išties įspūdingas koncerto momentas, po kurio publika, rodos, atgavo jėgas naujam kvėpavimui.
2005-aisiais po grupės pasirodymo sostinės „Siemens“ arenoje jos nariai aiškiai pasakė – dabar grojame priešpaskutinę dainą, o dabar – paskutinę. Vėliau lakoniškai ir net kiek pyktelėjusiai atsisveikino, šaltu tonu padėkojo susirinkusiems ir nebesugrįždami dar bent vienos dainos pakartojimui, tiesiog išėjo.
Vienu metu jau buvo galima pagalvoti, kad panaši situacija pasikartos ir šįkart, tačiau po nedidelės pertraukos, girdėdami publikos skanduojamą „The Prodigy“ vardą, jie vis dėlto sugrįžo ir dar pagrojo kelis kūrinius, čia simboliškai skambėjo ir „Out of Space“.
Iš tiesų, koncerte buvo galima pasijusti kaip kitoje planetoje. Nuo visų kaip vienas į ritmą šokančių grupės gerbėjų, didžiulio garso ir patenkintų susirinkusiųjų veidų per kūną bėgiojo malonūs šiurpuliukai.
Po siautulingą koncertą užbaigusios „Their Law“ publika dar kurį laiką liko stovėti ir vis bandė atgauti kvapą, o išėjus į lauką kas antrame automobilyje girdėjosi žinomos grupės dainos. Organizatoriai tai pat pasirūpino vakarėlio pratęsimu net ir tiems, kurių laukė ilgesnė kelionė namo. „Power Hit Radio“ eteryje visą valandą po koncerto buvo transliuojamos geriausios grupės dainos.
Daugelis šnabždėjosi, kad liko sužavėti metų metus neišsenkančia vyrukų energija, tačiau tikėjosi kiek daugiau šou elementų. Tuo tarpu buvo galima išgirsti ne vieną nuomonę, kad pirmosios viešnagės Lietuvoje metu „The Prodigy“ surengė įspūdingesnį koncertą nepaisant didesnės Kauno arenos ir geresnės garso kokybės joje.
Kita vertus, kiekvienas užkietėjęs grupės fanas pasakytų, kad nesvarbu kur ir kaip jie koncertuoja - „The Prodigy“ negali būti blogai.
Dėkojame portalo lrytas.lt skaitytojui už atsiųstą filmuotą medžiagą, kurioje maždaug nuo trečios minutės galima pamatyti tą situaciją, kai grojant hitui „Smack My Bitch Up“ visi susirinkusieji minutei pritūpė. Nors vaizdo kokybė nėra labai gera, tačiau teigiamos emocijos atperka viską.