Italai teigia, kad jų šalyje verta gyventi vien dėl Adriano Celentano (74 m.). Jo talentui lenkiasi darbininkai ir intelektualai, komunistai ir fašistinių pažiūrų politikai, paaugliai ir pensininkai.
Aukštas, lieknas, grakštus, pasitempęs — tikras milanietiškos elegancijos pavyzdys. Po aštuoniolikos metų pertraukos italų populiariosios muzikos žvaigždė grįžo į sceną.
Sausakimšame Veronos amfiteatre jis surengė du koncertus. Kiekvieną pasirodymą per “Canale 5” stebėjo 10 mln. žiūrovų — daugiau kaip 30 proc. visos TV auditorijos.
Atrodė lyg paauglys
Iš pirmo žvilgsnio A. Celentano — beveik nepasikeitęs nuo tų laikų, kai kūrė ironija ir erotika spinduliuojančius vaidmenis kartu su gražiausiomis planetos aktorėmis Sophia Loren, Ornella Muti, Claudia Mori, Edwige Fenech, Kelly Van der Velden, Adrianna Russo.
Naujausi scenos garderobo akcentai — kristalais inkrustuota glicinijų spalvos kepuraitė, tamsūs akiniai auksiniais rėmeliais, pilkas trikotažo švarkas su pamušale įsiūtu užtrauktuku, dizainerio Giorgio Armani kurtos aksominės kelnės, garstyčių spalvos auliniai batai.
Scenoje jis — lyg provokuojantis gatvės paauglys. Scenografiją kūrė ir koncertą režisavo pats atlikėjas su žmona Claudia Mori — praeityje garsia aktore, o šiuo metu jo prodiusere ir įrašų studijos direktore.
Vakaro Veronoje rengėjų sąraše — apie penki šimtai žmonių. Tačiau tikrieji koncerto sumanytojai — Adriano ir Claudia.
Skambėjo šlageriai
Kai kuriuos žiūrovus A. Celentano elgesys scenoje galėjo įžeisti ar šokiruoti, tačiau taisykles čia diktuoja žvaigždė.
Todėl publika tyliai ir nuolankiai laukia, kol A. Celentano šnekučiuojasi su orkestro vadovu, kompozitoriais ar vakaro svečiu Italijos muzikos žvaigžde Gianni Morandi.
“Mondo in Mi7” (Mi7 pasaulis), “Storia d’amore” (Meilės istorija), “Soli” (Vieni), “Il ragazzo di via Gluck” (Vaikinas iš Gluck gatvės), “Azzurro” (Žydrynė), “Nessuno mi puo giudicare” (Niekas negali manęs nuteisti) “24 000 baci” (24 000 bučinių) melodijas traukia Veronos publika ir “Canale 5” įsijungę žiūrovai.
Populiarius šlagerius “Sei rimasta sola” (Likai viena), “Cambia il mondo” (Keičiasi pasaulis), “Ti penso” (Apie tave galvoju) Adriano atlieka kartu su G.Morandi. Vieną dainą skiria legendiniam Italijos dainuojamosios poezijos atlikėjui Lucio Batisti, kitą — “Caruso” — neseniai anapilin iškeliavusiai scenos garsenybei ir šios dainos atlikėjui Lucio Dalla.
Supyko ant publikos
A. Celentano scenoje nesišypso. Jis žingsniuoja lėtai, atsargiai. Prie energingų jo judesių, kurie lydėdavo dainas, įpratusi publika nuščiūva. “Kažko supykęs”, — šnibždasi Veronos žiūrovai.
Supykti jam įprasta. Jis pykstasi su visais. Už savo dainas jis kovojo teismuose, televizijos ekranuose, spaudoje — su įrašų studijomis, cenzūra, politikais.
Dainuodamas išreiškė savo politines pažiūras, kovojo už Milane kertamus medžius, prieš dangoraižius, kurie dygo vietoj jų.
Štai praėjusiame San Remo festivalyje, kurį transliavo didžiausias Italijos kanalas “Rai 1”, A. Celentano įtūžo ant replikas laidančių žiūrovų. Publika neleido jam kalbėti, reikalavo dainuoti. Adriano atsuko nugarą ir nulipo nuo scenos.
Gal Italija ir “Rai 1” vadovybė A. Celentano būtų neatleidusi šio akibrokšto, bet atlikėjas visą honorarą, uždirbtą per keturis San Remo festivalio vakarus (apie milijoną eurų), skyrė vargstantiems Italijos žmonėms.
Pamiršo dainos tekstą
Veronos publika kantresnė nei San Remo. Ji laukia, kol artistas išklos viską, kas guli ant širdies.
“Kas ištrauks Italiją iš krizės? — retoriškai klausia dainininkas. — Gal Leonardo Del Vecchio, turtingiausias Italijos žmogus, vadovaujantis koncernui “Luxotica”? O gal “Benetton” savininkai? Gal dizainerė Miuccia Prada? Gal “Fiat” koncernas?”
A. Celentano tiki, kad gali pažadinti koncernų vadovų pilietines ambicijas.
Publika kantriai laukia ir tuomet, kai dainininkas nutyla ir netardamas nė žodžio ilgai žingsniuoja po sceną.
Pagaliau Adriano pakelia pirštą, žvilgteli į orkestro vadovą tyliai šnabždėdamas dainos leitmotyvą. Kietai sučiauptos lūpos prasiveria, jis uždainuoja.
Staiga A. Celentano nutyla ir sutrikęs ima murmėti: “Atleiskite, pamiršau žodžius. Juk aš jau senas.” Bet tekstą atsimena publika. Ji ir tęsia dainą.
Žavėjosi net priešo sūnus
“Grazie, Adriano”, — muzikos genijui padėkoja net didžiausio jo priešo — buvusio Italijos premjero Silvio Berlusconi sūnus, vienas iš “Mediaset” dalininkų Pieras Silvio Berlusconi.
Italai dar nepamiršo, kad prieš kelerius metus kanale “Rai 1” A. Celentano surengti keturi diskusijų vakarai tapo tuomečio Italijos premjero S. Berlusconi karjeros griūties pradžia.
