„Praeitis – tai tarsi bandymas pažvelgti pro rakto skylutę į tai, kas vilioja, baugina ir atsainiai žongliruoja uždraustais vaisiais. Kadangi šie vaizdai nepateisino mano lūkesčių, dabar pats esu kitoje durų pusėje – su viltimi, kad kažkas vogčia stebi mane ir gal net iš to mokosi. Ko – nežinau... – apie savo kūrybinį kelią sako A. Kaniava. – Ateityje, manau, bandysiu pakartoti tą nedrąsų žvilgtelėjimą pro rakto skylutę. Tik šįkart – iš kitos pusės. Egzistuoja nemaža tikimybė išvysti save praeityje ir gal net iš to pasimokyti“.
Sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ – neapgalvoto, bet nuoširdaus iššūkio rezultatas, kurį dainų autorius ir atlikėjas A. Kaniava metė muzikiniam pasauliui apie 1998 metus. Jis ir kiti trys muzikantai – Aurelijus Globys, Vidas Kyburys ir Aleksandras Kazakevičius – dvejus metus grojo muziką, visiškai nederančią prie bendro Lietuvos muzikinio pasaulio vaizdo, vėliau peraugusio į „formatą“. Tačiau maištas išsekino, ir 2001 metais sunkiosios muzikos orkestras „Musė“ laikinai nutraukė savo veiklą.
Dabar, po 10–ties metų, „Musė“ pakilo naujam skrydžiui, tuo patvirtindama gandus apie visuotinį atšilimą. Postkrizinis laikotarpis, priverčiantis žmones atsigręžti vienas į kitą, po sunkiosios muzikos orkestro „Musė“ vėliava vėl subūrė A. Kaniavą (idėjos ir muzikos autorius), Lauryną Lapę (trimitas), Tomą Vaičiulį (trimitas), Tomą Karką (trombonas), Audrių Stasiulį (bosinis trombonas), Darių Bažanovą (tuba), Tomą Kulikauską (mušamieji), Sigitą Mickį (orkestro meno vadovas).
