Šis koncertas – tai trečioji renginių ciklo dalis. LNK jau transliavo du šio ciklo renginius, skatinančius kovoti su rasine diskriminacija ir už žmogaus teises.
Koncertą pradėjo lietuviškos popscenos diva vadinama Rūta Ščiogolevaitė. Ji atliko kūrinį „Dar ne vakaras“.
„Šiandien mes galime kalbėti apie ką norime ir kada norime. Ir kartais mes pamirštame tai vertinti, nes nepagalvojame, kad vėl galime to netekti. Šis koncertas skirtas tam, kad tai prisimintume“, - koncertą pristatė vakaro vedėja Ugnė Skonsmanaitė.
Renginio vieta pasirinkta neatsitiktinai. Lukiškių aikštė turi simbolinę reikšmę. Daugiau nei prieš du dešimtmečius šioje vietoje stovėjusi Lenino skulptūra simbolizavo tuometę santvarką, bet kokio laisvo žodžio ar saviraiškos draudimą. Simboliška ir tai, kad renginys vyksta priešais buvusius KGB rūmus – pastatą, kuriame buvo vykdomos represijos prieš kitaip mąstančius.
Per koncertą buvo kalbama apie žodžio laisvę ir sovietinę Lietuvą, apie cenzūrą. Žinia, to meto laisvo žodžio vėliavneše buvo tapusi grupė „Antis“. Jos garsųjį kūrinį „Kažkas atsitiko“ atliko Linas Adomaitis ir Vaidas Baumila.
„Atėjau visiškai nemokomo koncerto, o čia - pirma daina vien ašaros ir skausmas. Ar už tokią Lietuvą mes kovojome? Ar dėl to mes ėjome į „Roko maršą“, - juokaudamas paklausė pensininkas Vydas (Aistis Mickevičius). Taip buvo pristatytas reportažas apie „Roko maršą“.
Po reportažo tvyrojusią rimtą nuotaiką kone iškart išsklaidė grupės „Pikaso“ vaikinai. Juokaudami, visai lyg Andrius Pojavis Amsterdame, jie ėmė nuotaikingai kraipyti užpakalį.
Vakaro metu buvo kalbama ne tik apie žodžio ir mąstymo laisvę, bet ir apie spaudos, kūrybos laisvę. Kaip pavyzdžiai buvo paminėti Jurgos Ivanauskaitės knyga „Ragana ir lietus“, režisieriaus Emilio Vėlyvio filmai.
„Šokiruoja? Bet menas ir turi pažeisti sielą. Laisvės iš principo nėra. Tai tik iliuzija, o kine žiūrovui suteikiame laisvės pojūtį.
Labai norėčiau, kad mano filmus uždraustų. Tuomet jie būtų dar populiaresni. Bet nežinau, kaip dar turėčiau šokiruoti žiūrovą, kad tai įvyktų“, - reportaže kalbėjo E. Vėlyvis.
Apie žodžio ir laisvės svarbą kalbėjo ir baritonas Vytautas Juozapaitis: „Tarp minčių ir darbų yra žodis. Žodis - atspindintis mūsų laisvą mintį. Būkime laisvi!“
Koncerto svečius nustebino „Pop Ladies“ kolektyvas, iš esmės pakeitęs savo dainų repertuarą. Dainininkės atliko Vytauto Kernagio kūrinį „Kolorado vabalai“. Ši daina pradžiugino ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir tuos, kurie maestro V. Kernagio nė neatsimena. Apie maestro koncerte buvo kalbama ne veltui. Jis savo dainomis kovojo už švarią lietuvių kalbą, o tai Komunistų partijai nepatiko. Be to, kaip jau minėta, koncertas vyko Lukiškių aikštėje, kurioje stovi V. Kernagio atminimui skirtas suoliukas.
Koncertui įpusėjus jį pertraukė liūtis. Su lietumi į Vilnių atkeliavo ir pirmasis šių metų griaustinis. Iš anksto skėčiais apsiginklavusi publika nepabūgo blogo oro, tad koncertas vyko toliau.
Vakarėjant ir šąlant orui publiką kaip reikiant išjudino scenos grandas, M. A. M. A. statulėle už nuopelnus Lietuvos muzikai apdovanotas Stasys Povilaitis. Jis atliko dainą „Pavasaris gimtinėje“. S. Povilaičio pasirodymą palydėjo ne tik audringi aplodismentai, bet ir reikalavimas pakartoti kūrinį.
Koncerto vedėjai ir svečiai kalbėjo ne tik apie žodžio laisvę, bet ir apie atsakomybę, kurią ši laisvė suteikia. Marius Berenis prisiminė, kaip išleido kasetę, kurioje buvo įrašytos dainos su keiksmažodžiais. Tai, anot Mariaus, buvo visiškas chuliganizmas.
