„Nesuprasi, kas nutiko amerikiečiams. Jie visai nuoširdžiai „kaifuoja“ nuo muzikos, kokia Europos diskotekose skambėjo 1994-aisiais“, - neseniai stebėjosi Viktoras Diawara. Albumas „#willpower“ - tipiškas pavyzdys.
Euforiški „trance“ ritmai, iki beprotybės banalūs tekstai ir will.i.am vokalas, kuris taip dažnai iškraipomas „autotune“ garso efektu, kad jo nemėgstančius turėtų supykinti po pirmų penkiolikos minučių - štai ką šiuo metu dievina įrašus perkanti JAV publika.
Ta pati formulė - ir jau populiariuose hituose „This Is Love“ (su Eva Simons) ar „Scream And Shout“ (su seksualia intonacija repo tekstą beriančia Britney Spears), ir kol kas mažiau žinomose albumo dainose.
Dar čia šmėžuoja šūkaujantis Chrisas Brownas, Justinas Bieberis (dainoje „#thatPOWER“ eilinį kartą įrodinėjantis, kad yra visai neblogas vokalistas), kūrinio „Far Away From Home“ priedainyje kalnu elektroninių garsų užmaskuota Nicole Scherzinger - visų albume dainuojančių garsenybių nesuskaičiuosi ant rankų pirštų.
Bet tai nenukreipia dėmesio nuo to, kas akivaizdu - jei šiais metais būtų renkamas įrašas, kuriam labiausiai tiktų apibūdinimai „dirbtinis“ ir „sintetinis“, šis albumas kol kas pirmautų be konkurencijos.
Kartais net pakvimpa parodija - „Great Times Are Coming“ yra kažkas panašaus į skausmingą baladę, bet balsas ir vėl iškraipytas elektronika. Viena dainų vadinasi „Gettin' Dumb“ („Kvailėjimas“). Galbūt reikėjo nesikuklinti ir taip pavadinti visą albumą.
Tai nereiškia, kad neatsiras keleto milijonų, kurie šio albumo su malonumu klausysis - moksleivių vakarėliuose, išgertuvėse ar važiuojant automobiliu, kai tereikia, kad „gerai dunksėtų“. will.i.am žino, ką daro, tik nereikia to painioti su menu ir įkvėpimu. Nė vieno, nė kito čia nerasi.
Įvertinimas - 5 iš 10.
will.i.am ir J. Bieberio daina „#thatPOWER“:
