Britų metalo krikštatėvių „Black Sabbath“ kelias į šį albumą nebuvo lengvas - Ozzy, kaip žinia, ne visada orientuojasi aplinkoje, būgnininkas Billas Wardas paskutinę akimirką bendražygius pasiuntė velniop, o gitaristui Tony Iommi buvo diagnozuotas vėžys.
Nepaisant to, „Black Sabbath“ padarė tai, ko galbūt nesitikėjo net ištikimiausi gerbėjai. Artėdami prie pensijos amžiaus, jie įrašė albumą, kuris visiškai nedaro gėdos šiai grupei ir negadina jos kūrybinio palikimo.
Užtenka pasiklausyti dainos „Loner“, kad suprastum, jog grupė išlaikė visus klasikinius savo skambesio elementus - Tony gitaros rifai kieti kaip prieš 40 metų, Ozzy balsas - toks pat kartais šelmiškas, kartais piktas, kartais tiesiog keliantis nerimą, dainų viduryje besikeičiantis rimtas - pagal visas „Black Sabbath“ taisykles. Dar svarbiau yra tai, jog čia skambanti muzika - vienareikšmiai geresnė ir už tai, ką Ozzy savo soliniuose albumuose darė pastaruosius porą dešimtmečių, ir už muziką, kurią „Black Sabbath“ bandė kurti be jo.
Yra net ir užuomina į dainą „Planet Caravan“ iš kultinio grupės albumo „Paranoid“. Tai daina „Zeitgeist“ su tokiu pačiu lėtu ritmu, tarsi iš rūsio aidinčiu Ozzy balsu ir į meditaciją nardinančiais gitaros garsais. Yra ir įprasti žaidimėliai su filosofija, okultizmo ir religijos temomis - iš niūrios ramybės į trenksmą pereinančioje dainoje „God Is Dead?“ („Dievas yra miręs?“), kurią grupė vis dėlto baigia žinia, kad taip nėra. Senatvė ir artėjančios mirties baimė?
Net jei taip, į gastroles išvyksianti grupė tikrai išspardys užpakalius daugeliui jauniklių. Taip, kaip senas arklys vagos negadina, „Black Sabbath“ sugrįžo metalistams parodyti, „kaip tai daroma“. Nesvarbu, net jei ir neilgam - pakanka užsidėti šį albumą ir mėgautis.
Įvertinimas - 9 iš 10. „Black Sabbath“ vaizdo klipas „God Is Dead?“:
