Žymi roko grupė UFO žino, ką reiškia gyvenimo pakilimai ir nuosmukiai. Iš dugno ne kartą pakilę britų veteranai pirmą kartą savo muziką gros Lietuvoje – šį ketvirtadienį koncertuos Vilniaus „Forum Palace“ rūmuose.
Šios grupės kūrinys „Belladonna“ buvo viena ryškiausių aštuntojo dešimtmečio roko dainų, bet jau po keleto metų apie UFO mažai kas kalbėjo.
Besikeičiančios muzikos mados, grupės narių konfliktai, potraukis prie alkoholio ir narkotikų – tai lėmė, kad dar 1969-aisiais debiutavusi grupė ne kartą skirstėsi ir atsikūrė, o jos lyderiui Philui Moggui ne vienus metus teko gyventi iš bedarbio pašalpos.
Šiandien jos reikalai – kur kas geresni. Šią savaitę UFO išleido 21-ąjį albumą „A Conspiracy Of Stars“ ir pradėjo 35 pasirodymų gastroles – gros Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Čekijoje, Šveicarijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
„Daugelis senųjų roko grupių jau yra koncertavusios Lietuvoje, ir net po keletą kartų, bet pamatyti UFO mūsų šalyje dar nebuvo progų“, – džiaugėsi grupę pakvietęs koncerto rengėjas Artūras Mirončikas.
UFO gretose yra groję per 40 muzikantų. Tarp jų – ir garsūs rokeriai iš grupių „Mr.Big“, „Europe“, „Deep Purple“, „Whitesnake“.
Kitaip nei kai kuriose gėdos neturinčiose veteranų komandose, kuriose telikęs vienas senasis narys, su UFO koncertuoja keletas jos didžiausias karjeros aukštumas mačiusių muzikantų.
Tai nuo 1969-ųjų joje dainuojantis 66-erių vokalistas Ph.Moggas, tais pačiais metais grupėje debiutavęs būgnininkas Andy Parkeris, 1976-aisiais įsitraukęs klavišininkas Paulas Raymondas.
Prieš kovo 5-ąją vyksiantį koncertą Vilniuje, kurį apšildys lietuviško roko veteranai „Poliarizuoti stiklai“, Ph.Moggas davė interviu „Lietuvos rytui“.
– Prieš tapdamas dainininku buvote boksininkas. Ar šiandien galėtumėte apsiginti, jei jus kas nors užpultų?
– Tai – graži legenda. Buvau vaikų bokso čempionas, bet vaikų ir suaugusiųjų boksas – skirtingi dalykai. Užaugęs niekada nebuvau geras mušeika. Bandyčiau pasišnekėti, o ne mojuoti kumščiais.
– Grupėje UFO dainuojate nuo 1969 metų. Ar tiesa, kad rokas padeda išsaugoti jaunystę?
– Graži iliuzija. Rokeriai tiesiog dažosi plaukus, stengiasi išlaikyti gerą išvaizdą, elgiasi ir rengiasi jaunatviškai. Tačiau kūnas yra kūnas – pasižiūri į veidrodį ir supranti, kad laiko nesustabdysi.
66-erių gali jaustis kaip 18-os, bet nemanau, kad pasirinkta profesija su tuo kaip nors susijusi.
– Ar buvo akimirkų, kai norėjote mesti muziką?
– Taip, devintojo dešimtmečio pradžioje, kai visiškai nuskurdau. Teko užsiregistruoti darbo biržoje. Stovėdavau eilėje prie pašalpų, o žmonės klausdavo – ei, biče, ar ne tave mačiau per televizorių?
Tada supratau, koks bjaurus gali būti muzikos verslas. UFO buvo labai populiari grupė, bet dėl pasirašytų prastų sutarčių didžioji dalis mūsų uždirbtų pinigų nukeliavo kitiems žmonėms. Per didžiausios sėkmės laikotarpį prikaupiau tik skolų.
– UFO yra grojęs garsus gitaristas Michaelis Schenkeris, su kuriuo vienu metu net bylinėjotės dėl grupės pavadinimo. Kokie santykiai su juo šiandien?
– Puikūs. Michaelis – puikus menininkas, o menininkai turi savų keistenybių. Jei galėčiau suburti savo svajonių grupę, jis tikrai grotų joje. Mes netgi gyvename greta vienas kito, tad kokie gali būti pykčiai?
– Kokia grupės karjeros istorija jums pačiam atrodo juokingiausia?
– Tada tai neatrodė juokinga, tačiau pamenu vieną įdomų koncertą Vokietijoje. Tai buvo aštuntajame dešimtmetyje, kai pasidaviau tų laikų madai. Į sceną ėjau su sidabro spalvos batais didžiule pakulne ir siaubingai aptemptomis kelnėmis, panašiomis į moteriškas pėdkelnes. Paprastai kalbant, buvo matyti viskas, ko gal neturėjo matytis.
Girtiems vokiečiams nelabai patiko. Po pirmosios dainos pasigirdo šūksniai, kad esame „scheisse“ – šūdas. Kažką atsikirtau, tada į sceną pradėjo lėkti alaus buteliai ir stiklinės. Vienas girtas veikėjas buvo itin triukšmingas – man neišlaikė nervai, nušokau nuo scenos ir jį pargrioviau.
Viskas baigėsi muštynėmis, koncertą teko nutraukti.
– Kaip manote, ar UFO muzika šiandien yra deramai įvertinta?
– Sunku pasakyti. Į koncertus ateina pakankamai gerbėjų, galime pragyventi iš muzikos, tad gal viskas gerai.
Tik per radiją mūsų dainas retai išgirsi. Didžiojoje Britanijoje vos kelios radijo stotys transliuoja tokią muziką. Kai netyčia išgirstu namie, apsidžiaugiu. Žmona tada sako mūsų šuniui: „Štai, tėvelio dainą groja.“ (Juokiasi.)
Rokas dabar nėra madingas, jis ateina ir nueina. O popmuzika valdo eterį, kaip ir prieš kelis dešimtmečius. Nieko nepadarysi.
– Buvote padūkęs rokeris. Kaip atrodo UFO vakarėliai užkulisiuose dabar, kai jums 66-eri?
– Sėdžiu ir klausausi, kaip vienas muzikantas guodžiasi, kad sugedo jo skalbyklė, o kitas – kad žmona nori labai brangaus šaldytuvo. Štai toks dabar mūsų rokenrolinis gyvenimo būdas.
UFO 2015-ųjų daina „Run Boy Run“:
