„Mergina, į kurios koncertus einama paliūdėti“, – tokia etiketė A.Orlovai prilipusi jau maždaug septynerius metus. 27-ąjį gimtadienį šįmet švęsianti atlikėja (gimimo metai užkoduoti albumo pavadinime) pasiryžusi ją nusiplėšti – šiuo, trečiuoju studijoje įrašytu savo darbu.
Kai balandį Alina surengė „88“ pristatymo koncertą Vilniuje, atrodė, kad pokyčiai bus radikalūs – scenoje jos „firmines“ raudas pakeitė garso efektais kraipomi klyksmai, akustinius pianino, akordeono, smuiko garsus – elektroninė popmuzika. Įraše viskas šiek tiek santūriau – bent jau Alinai būdingos melancholijos tikrai daugiau nei koncerte.
Tačiau kai kas pasikeitė labai ryškiai. Ryškūs devintojo dešimtmečio popmuzikos atspindžiai aranžuotėse, grupę „Yazoo“ ir net ankstyvuosius „Depeche Mode“ primenantis skambesys kūrinyje „Good Night“ (linksmiausia albumo daina), saldžiai į ausis įsismelkianti dainos „Sailor“ melodija – tai per šviesmečius nutolę nuo tos kuklios „mergytės su pianinu, kuri taip gražiai verkia“.
Daugiau nei pusė dainų – angliškos, bet įdėti ir trys kūriniai lietuviškai bei vienas rusiškai. Kūrinyje „Salome“ skamba Oscaro Wilde'o, „Day“ – Williamo Blake'o tekstai, visa kita parašyta pačios Alinos. Kartais tai atrodo labai naivu – dainuoti kūrinį „Spindulėlis“ ir priversti jo tekstą skambėti nebanaliai turbūt sugeba tik Alina. Kartais – kažkur lyg ir girdėta, pavyzdžiui, „Share My Disease“ yra pakilus himnas, kuris labai tiktų kad ir Sinead O'Connor.
„Atėjome į vieną koncertą, gavome kitą“, – po albumo pristatymo eidamas lauk leptelėjo vienas žiūrovas. Alina tapo įvairesnė, spalvingesnė, galbūt daliai jos auditorijos nebus lengva prie to priprasti. Tačiau turėtų atsirasti ir naujų gerbėjų, kuriems jos liūdesys iki šiol atrodė pernelyg vienodas. „88“ – naujas Alinos ambicijas atskleidžianti muzika, tikrai verta jūsų ausų. Bent jau vienam pabandymui.
Įvertinimas – 9 iš 10. Daina „Sailor“:
