Lietuvos publiką stulbino įspūdingas „The Chemical Brothers“ šou

2015 m. birželio 14 d. 00:20
Ramūnas Zilnys
Šeštadienio vakarą Vilniaus „Siemens“ arenoje įvyko tai, kas elektroninės muzikos gerbėjams prilygsta Kalėdoms, Velykoms ir gimtadieniui, kartu sudėjus. Pirmą sykį Lietuvoje surengtas žymios britų grupės „The Chemical Brothers“ koncertas.
Daugiau nuotraukų (24)
Britų Tomo Rowlandso ir Edo Simonso prieš ketvirtį amžiaus debiutavęs duetas – viena žymiausių elektroninės muzikos grupių, kada nors kviestų į Lietuvą (prilygti gali nebent parodų centre „Litexpo“ koncertavę jų tautiečiai „Underworld“).
Į Vilnių „The Chemical Brothers“ atvyko ypatingu savo karjeros metu. Liepą pasirodys naujas dueto albumas „Born In The Echoes“, įrašytas su dainininkais Becku, St.Vincent, reperiu Q-Tipu ir kitais žinomais atlikėjais.
Be to, ne tik išradinga muzika, bet ir įspūdingais vaizdo sprendimais garsėjanti grupė tik šią savaitė pradėjo naujas gastroles – tad lietuviai naują „cheminių brolių“ šou pamatė vieni pirmųjų pasaulyje, tik po jų šiuo reginiu mėgausis „Sonar“, Glastonberio ir kitų didžiųjų Europos festivalių publika.
Kita vertus, šis laikotarpis – ir kiek dviprasmis. Pernai dueto narys E.Simonsas paskelbė, kad į koncertus daugiau nebekeliaus – nuo šiol tai darys T.Rowlandsas ir koncertų režisierius Adamas Smithas. E.Simonsas žada ir toliau prisidėti prie grupės muzikos studijoje.
Žinia apie pirmąjį „The Chemical Brothers“ vizitą Lietuvoje sukėlė tikrą sprogimą feisbuke, o apsilankyti šiame hitų „Galvanize“, „Hey Boy Hey Girl“ ir daugybės kitų žinomų dainų kūrėjų koncerte ragino ir daugelis Lietuvos muzikos žvaigždžių.
Tačiau nutiko tai, ko buvo galima bijoti. Šeštadienio vakarą „Siemens“ arenoje – per penkis tūkstančius žiūrovų. Nemažai, tačiau viršutinės arenos tribūnos – uždengtos, o koncerto rengėjai nė neslėpė – nepakankamai, kad atsipirktų įspūdingo ir brangaus pasirodymo išlaidos.
Labiausiai tikėtinos priežastys gali būti trys – lietuviai nepakankamai žino elektroninės muzikos korifėjus, kelios dešimtys eurų už bilietą jiems pasirodė per brangu arba karštą vasaros savaitgalį vakarėlis su alumi ir šašlykais pasirodė patrauklesnė pramoga.
Bet kuriuo atveju, tai nežada nieko gero elektroninės muzikos gerbėjams Lietuvoje – ateityje koncertų rengėjai gali tiesiog prisibijoti kviesti panašaus rango atlikėjus.
Į „Siemens“ areną žiūrovai pradėjo rinktis apie pusę devynių vakaro – daugelis neperskaitė internete skelbtos informacijos, kad vakaro žvaigždės į sceną žengs pusę vienuolikos.
Nuotaiką jiems kėlė lietuvių didžėjus Manfredas, tačiau arenos koridoriuose žmonių tuo metu buvo tiek pat, kiek salėje.
Tuo metu T.Rowlandsas ruošėsi užkulisiuose – šeštadienio popietę į Vilnių atvykęs muzikantas, gyvai besidomintis istorija, prieš tai spėjo išnaršyti sostinės senamiestį ir sužinoti daug dalykų apie Lietuvą.
Šiltas sutikimas Lietuvoje pagrindiniam „chemikui“ taip patiko, kad jau atvykęs jis pažadėjo surengti kone pusvalandžiu ilgesnį koncertą, nei buvo įrašyta sutartyje.
Jautį už ragų Tomas griebė nuo pirmų minučių – arenos erdvę skrodžiant žaliems lazeriams, pasigirdo vienas didžiausių „The Chemical Brothers“ hitų „Hey Boy Hey Girl“.
Iškart prisiminta, kodėl vaizdas šios grupės koncertuose – tiek pat svarbus, kiek muzika. Didžiuliame ekrane dūko kompiuterine grafika nupieštas žalias žmogeliukas, kurį pakeitė traukulių kratomi žmonės.
Nuo scenos į visus arenos kampus tiksliai pagal ritmą „šaudė“ įvairiaspalviai šviesos spinduliai, o ekrane abstrakčias figūras keitė blizgančiais kombinezonais pasidabinę šokėjai su riedučiais, tada – liepsnojanti bėgančios moters figūra ir visomis vaivorykštės spalvomis mirgantis bučinys, skraidantys drugeliai ir šviesos stulpai.
Japoniškos kaukės, ekrane žygiuojantys drambliai, šmėžuojantys rūmų brėžiniai, tamsą perskrodžiantysa raudoni spinduliai – po pusvalandžio tokio koncerto tikrai gali pasijusti apsvaigęs, net jei gyvenime nesi prisilietęs prie tai sukeliančių medžiagų. Elektroninės muzikos kultūra su kvaišalais išties siejama, gal dėl to apsaugininkai prie arenos įėjimų itin kruopščiai tikrino žiūrovų krepšius, rankines ir net akinių dėklus. Bet tai – atskira tema, o patys grupės nariai tikina jau seniai nieko nelegalaus nevartojantys.
Pačius prie aparatūros palinkusius atlikėjus matė tik prie pat scenos susispietę žiūrovai – toks savotiškas „anonimiškumas“, kai muzikantų veidus pamatai tik koncerto pabaigoje, jau yra „The Chemical Brothers“ vizitinė kortelė. Muzika ir reginys – svarbiau už muzikantų ego.
Garso – tiek, kad galėjo norėtis ausų kištukų, bet taip ir turi būti šios grupės koncerte. „Ši muzika turi sukurti euforijos pojūtį“, – dar prieš renginį lrytas.lt sakė A.Smithas.
Mobiliuosius telefonus iškėlę lietuviai arenos parteryje iš širdies linksminosi nuo pirmų koncerto minučių – vienodai džiugiai sutiko ir senuosius „The Chemical Brothers“ hitus (tokius kaip svajingas „Star Guitar“), ir būsimojo albumo dainas „EDM Ritual“ ir „Go“ (kuriai vaizdo klipą neseniai sukūrė garsus režisierius Michelis Gondry).
Fantaziją žadinantis, visus vidaus organus drebinantis, į vieno stiliaus rėmus neįspraudžiamas (vienas iš keturių grupės laimėtų „Grammy“ apdovanojimų yra už geriausią instrumentinį roko kūrinį) – toks šiais laikais yra „The Chemical Brothers“ koncertas. Su sirenų garsais, lazerių formuojamomis piramidėmis ir žinomų dainininkų balsų nuotrupomis (o jų su „The Chemical Brothers“ dirbo daug – nuo buvusio „Oasis“ nario Noelio Gallagherio iki „New Order“ vokalisto Bernardo Sumnerio).
Koncertui persiritus į antrą pusę, atsirado ir staigmenos, apie kurias kalbėjo A.Smithas – ne tik vaizdai ekrane, bet ir judančios dekoracijos. Du milžiniškai virš scenos pakibę robotai iš akių į visas puses šaudė lazerius ir judino lūpas pagal dainos žodžius. „Chemikai“ atsisveikino hitais „Galvanize“ ir „Block Rockin' Beat“ – skambant šiai dainai, šviesos spinduliai į visus arenos kampelius taškėsi nuo gigantiško blizgančio „disco“ rutulio.
Pažadą groti dvi valandas britai ištesėjo – sugrįžę bisui, dar keliolika minučių taškė paskutinius energijos likučius, ekrane slenkant viduramžius primenantiems paveikslams.
Žiūrint į idealiai suderintą muziką ir vaizdą, kyla du dešimtmečius net ir elektroninės muzikos bendruomenėje užduodamas klausimas – ką iš tiesų scenoje veikia šie muzikantai.
Sąmokslo teorijos skelbia, kad iš esmės gali ir nieko neveikti – koncerto muzika suprogramuota taip, kad nepajustumėte skirtumo. Tačiau patys „chemikai“ sako, kad „gyvai“ maišydami elektronius garsus gali visiškai pakeisti kūrinių skambesį.
Kaip bebūtų, šis duetas elektroninėje muzikoje jau yra toks pats svarbus, kaip roko muzikoje – „The Rolling Stones“ ar AC/DC. Mažai tikėtina, kad mūsų šalyje ši grupė dar kada nors pasirodys, tad visi susirinkę į „Siemens“ areną tapo istorinių šokių dalimi. Vienas Lietuvos klubinės kultūros veteranas šį vakarą pavadino dešimtmečio koncertu. Gal šios garso ir vaizdo orgijos taip vadinti ir nereikėtų, bet toks apibūdinimas – tikrai netoli tiesos. Koncertas, kurio nebuvo verta praleisti.
Lietuvos atlikėjų atsiliepimai apie koncertą
Justė Arlauskaitė-Jazzu: „Eik tu sau! Nerealiai! Įkvėpimas ilgam. Kas nebuvot – tikrai kažką praradot.“
Andrius Mamontovas: „Geras koncertas.“
Erica Jennings: „Nuostabu. Priekyje šokau visą laiką. Nuostabu, nuostabu, nuostabu. Spirk sau, jei tai praleidai. Gal tik kiek erzino žiūrovai, kurie viską filmavo mobiliaisiais telefonais.“
Dovilė Filmanavičiūtė – Miss Sheep: „Buvo taip stipru, jog net nesitiki, kad tai realybė.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.