Lietuvos roko veteranai „Bix“ šį naują albumą išleido net po 18 metų pertraukos. Kaip teisingai pastebėjo jų lyderis Saulius Urbonavičius-Samas, daugelis Lietuvos grupių tiek apskritai neišsilaiko.
Laukti buvo ir įdomu, ir kiek baugu – visiškai nesinorėjo, kad „Bix“ išleistų silpną, išsikvėpusią muziką ir taip sugriautų savo legendą. Bet jau galima kvėpuoti ramiai – viskas su „Ray“ yra gerai, naujas darbas – tvirtas, koncentruotas ir pilnas priedainių, kuriuos festivaliuose šią vasarą dainuos visi. Net ir viršelis, vartant rankose keičiantis vaizdą, nenuvilia.
Daina „Atverk duris“ šį albumą pradeda su tona pankiškos energijos, kūrinys „Madingai“ (akivaizdus pasišaipymas iš pramogų pasaulio tuštybės ir kompleksų) skelia smagų antausį, tačiau ne viskas čia taip linksma.
„Bix“ visą karjerą kūrė ne tik triukšmingus pakvailiojimus, bet ir mąslias dainas (kaip nemirtingas kūrinys „Akli kariai“). Šiame albume tokios yra „Vakar karys“ (deklamuojamas eilėraštis, virstantis didingu priedainiu, kuris puikiai tiktų kokiam herojiškam TV serialui) ir tamsios nuotaikos „Visko pradžia“ su labai tinkamu Liutauro Janušaičio saksofono virkavimu.
Bet rasite ir lyrikos, kartais net dvelkiančios „Bix“ kolegomis „Antis“ – pavyzdžiui, dainoje „Vėl“.
Samo tekstai – kaip visada poetiški ir abstraktūs. Muzika – kartais net britus „Placebo“ primenančios trankios gitarų sienos. Keliose dainose skamba „Bix“ vizitine kortele kadaise tapę pučiamieji, tiesa, ne taip ryškiai, kaip anksčiau.
„Atsirado muzikos, ne tik pašūkčiojimų“, – taip apie naują albumą pasakoja „Bix“ lyderis. Nemeluodamas - rokeriai sugrįžo kiek subtilesni, bet neiššsvaistę padūkėlių energijos.
„Laikas pasmaugia mano gitarą, neklausk, kodėl“, – viename kūrinyje dainuoja Samas. Jei tik visas lietuviškas rokas būtų toks „pasmaugtas“, juo tikrai niekas negalėtų skųstis.
Įvertinimas – 8 iš 10. Daina „Įgėlė“:
