Ši Ukrainoje gerai žinoma 32 metų džiazo dainininkė, kurios
tikrasis vardas – Susana Camaladinova, sekmadienio vakarą įveikė kitus penkis finalininkus, kurie
varžėsi dėl teisės gegužę vykti į Euroviziją Stokholme. Ji
buvo išrinkta susumavus trijų narių komisijos bei televizijos
žiūrovų balsus, kurių gavo apie 380 tūkstančių.
Tradicinį totorių kostiumą vilkėjusiai Jamalai sunkiai sekėsi
tramdyti ašaras per savo pasirodymą nacionaliniame finale, kuris
buvo palydėtas audringais plojimais.
Atlikėjos daina „1944“ pasakoja apie tragediją, ištikusią
jos prosenelę tai metais, kai J.Stalinas ištrėmė 240 tūkst.
totorių – beveik visą jų bendruomenę – į Centrinės Azijos
dykynes ir kitus atokius regionus.
Tūkstančiai tų tremtinių mirė neatlaikę kelionės arba bado,
siautusio skurdžiose Azijos stepėse, kur jie buvo įkurdinti.
Totoriams nebuvo leidžiama grįžti į Krymą iki pat 9-ojo
dešimtmečio; pati S.Camaladinova gimė Kirgizijoje.
„Kai ateina svetimieji, jie įžengia į jūsų namus; jie
nužudo jus visus ir pasako: „Mes nekalti“, – taip skamba pirmieji
Jamalos dainos žodžiai.
„Tie siaubingi metai visiems laikams pakeitė vienos trapios
moters – mano prosenelės Nazylkhan – gyvenimą. Jos
gyvenimas niekada nebebuvo toks pats“, – sakė S.Camaladinova
naujienų agentūrai „The Associated Press“ prieš prasidedant
nacionaliniam finalui.
Prisiminimai apie patirtą siaubą atgijo, kai Rusija 2014 metais
aneksavo Krymą.
„Ši daina ... yra būtent apie tai, dėl ko mes visi šiandien
kenčiame Ukrainoje“, – sakė dainininkė Ruslana, viena iš
konkurso komisijos narių, laimėjusi Euroviziją 2004-aisiais.
J.Stalinas 1944 metų gegužę per tris dienas apkaltino Krymo
totorius – tiurkų etninę grupę, kurios dauguma narių yra
musulmonai – kolaboravimu su priešais, kai tas Juodosios jūros
pusiasalis buvo okupuotas nacių, ir juos ištrėmė už tūkstančių
kilometrų. Dėl rūsčių gyvenimo sąlygų išmirė beveik pusė
bendruomenės narių.
Jamalos prosenelė buvo deportuota kartu su keturiais savo
sūnumis ir dukra tuo metu, kai jos vyras kovėsi su naciais kaip
Raudonosios armijos karys.
Vienas iš tų vaikų žuvo pakeliui į Centrinę Aziją.
Jamala sakė nusprendusi dalyvauti Eurovizijos konkurse, nes
norėjo, kad žmonės išgirstų dainą, parašytą atlikėjai
pasijutus „bejėgiškos būklės“, kai Rusija užgrobė jos
protėvių kraštą.
„Man buvo sunku išgyventi tuos prisiminimus vėl ir vėl, bet
dabar suprantu, kad tai yra būtina. Nes dabar Krymo totoriai patekę
į beviltišką padėtį; jiems reikia palaikymo“, – aiškino ji.
Krymo totoriai, kurie pradėjo grįžti į savo tėvynę po
Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais, pašiurpo, kai Rusija
užėmė pusiasalį. Dauguma totorių buvo nusistatę prieš naująją
valdžią.
Po Krymo aneksijos daug totorių aktyvistų buvo suimti, o jų
namuose buvo atliktos kratos.
Tarptautinė bendruomenė nepripažįsta Rusijos įvykdytos
aneksijos, o Jungtinės Tautos pasmerkė gausius žmogaus teisių
pažeidimus prieš totorių bendruomenę.
Eurovizijos taisyklės draudžia dainas, kurių tekstai turi
politinį atspalvį. 2009-aisiais, praėjus mažiau negu metams po
trumpo Gruzijos ir Rusijos karo, tame konkurse nebuvo leista dalyvauti
Gruzijos išrinktai grupei, kurios dainoje buvo išjuokiamas Rusijos
prezidentas Vladimiras Putinas.
2005 metais Ukrainos grupei „Green Jolly“ buvo nurodyta
pakeisti savo dainos „Razom nas bahato“, kuri buvo 2004-ųjų
Oranžinės revoliucijos himnas, žodžius.