Milžiniška problema nebus ir tai, jei D.Montvydas „Eurovizijoje“ nepateks į finalą, nors tokiu atveju gali šiek tiek apgriauti savo išpuoselėtą įvaizdį, o LRT televizija nesidžiaugs dėl mažiau žiūrimos finalo transliacijos.
Kur kas didesnė priežastis nerimauti šiais metais tyliai slankioja šalia scenos.
Iš šešių atrankos finale skambėjusių dainų penkios yra parašytos užsienyje gyvenančių kūrėjų. Jei pridėsime šeštąją finalininkę, Lietuvoje gyvenančią airę Ericą Jennings, bus aišku, kad lietuviai nesukūrė nė vienos į „Euroviziją“ šįmet rimtai pretendavusios dainos (Rūta Ščiogolevaitė ir A.Pilvelytė nurodo prisidėjusios prie savo atliktų dainų, bet tas indėlis tikriausiai buvo simbolinis).
Remtis užsieniečiais – nieko bloga, estai sykį apskritai į „Euroviziją“ siuntė nieko bendra su šalimi neturinčią švedę, bet tokia finalo sudėtis yra gluminanti.
Lietuviai tikrai gali parašyti dainų, kurios skamba šiuolaikiškai ir tinka „Eurovizijai“, bet šįmet jų neatnešė.
Lietuvos dainininkai, kurie patys nerašo dainų, jau ne vienus metus skelbia pavojų – susirasti „pusiau su bėda“ popmuziką rašantį kompozitorių tampa didžiuliu iššūkiu. Paklauskite Violetos ir Viliaus Tarasovų, kurie ieško septynerius metus. Jau nekalbant apie įvairių talentų šou laimėtojus, kurie greitai dingsta iš eterio irgi dėl šios priežasties – tiesiog neturi ką dainuoti.
Šįmet tai jau aiškiai matėme ir „eurovizinėse“ kovose. Nenustebkite, jei atrankoje sublizgėjusių Ruslano Kirilkino ir Ievos Zasimauskaitės naujų dainų lauksite pusmetį ir ilgiau – jie tiesiog neturi iš kur jų paimti.
Lietuva turi Deivydą Zvonkų, Stano, Leoną Somovą, Žilviną Liulį ir kitų savo raumenis bent jau vietos popscenoje parodžiusių kūrėjų, bet į „Euroviziją“ pastaruoju metu jie beveik nelenda.
Visi dėl skirtingų priežasčių: vienas užsivertęs darbais su savo prodiusuojamais atlikėjais, antras galbūt įtikėjo „eurovizinėmis“ sąmokslo teorijomis ir nesitiki laimėti atrankos, trečias mieliau parašys muziką reklamai ar populiariam muzikiniam TV projektui keps senų šlagerių aranžuotes. Garantuoti pinigai, mokėti paskolas reikia, ir nieko čia gėdingo.
Tik šiek tiek gaila kai kurių atlikėjų, tokių kaip talentinga Baiba Skurstenė, kurie turėjo atrankoje suktis su užsieniečių atsiųstais trečiarūšiais šablonais, kaip jos gauta seno Madonnos hito kopija.
Atrankos rengėjams (arba tiesiai atlikėjams) dainas siuntę užsieniečiai dažniausiai nėra savo šalyje garbstomi genijai, dėl kurių paslaugų peštųsi visos vietos žvaigždės.
Net ir D.Montvydui dainą parašęs kompozitorius Jonas Thanderis turi solidų muzikanto darbo bagažą, tačiau bendraautorė Beatrice Robertsson jau savo šalies žiniasklaidai pasigyrė, kad pergalė Lietuvos „Eurovizijos“ atrankoje yra didžiausias jos karjeros laimėjimas.
Labiausiai patyrusi Donato komandos narė – su Loreen ir kitomis nemenkomis žvaigždėmis dirbusi choreografė bei režisierė Sacha Jean-Baptiste, bet tai jau kita tema.
Užsieniečiai, beje, elgiasi labai racionaliai. Kalbama, kad bet kuri daina, kuri patenka į didžiąją „Euroviziją“, autoriams (o ne atlikėjams) atneša penkiaženklį honorarą eurais – už būsimas transliacijas. Kuo daina populiaresnė, tuo daugiau pinigų.
Lietuvos rinkos kontekste – visai nemažas pinigų puodas, bet dėl jo mūsų šalies kompozitoriai šįmet varžėsi vangiai. Atrankos dainų sąraše žinomų Lietuvos muzikos kūrėjų beveik nebuvo, ir tai – jau ne pirmus metus.
Kas nutiko? Gerų popdainų Lietuvoje ir šiaip pradeda katastrofiškai trūkti. Su vienos radijo stoties vadovu sykį bandėme išvardyti dešimt ryškių, eterį sudrebinusių lietuviškų kūrinių, išleistų per 2015-uosius. Dešimt pasirodė per didelis skaičius.
Kad nesužadinamos kompozitorių ambicijos atverti savo muzikai kelią į didžiausią Europos sceną – štai čia jau keista ir apmaudu, nes kuo mažesnė konkurencija ir pasirinkimas, tuo mažesnė tikimybė „Eurovizijai“ rasti ką nors išties genialaus ir užkabinančio per pirmas dvidešimt sekundžių.
Tiesa, sprendimas gali būti ir visiškai banalus. Kompozitoriai atranka domėjosi kur kas labiau, kai už kelias daugiausia balų joje surinkusias dainas autoriams buvo žadamos premijos.
Kadaise tai darė autorių teisių gynimo asociacija LATGA, tačiau kiek atvėso, kai pagrindinę premiją pelnė D.Montvydui 2012-aisiais dainą parašęs gruzinas, o dar labiau atsitraukė, kai po metų į „Euroviziją“ išvyko konkuravusios asociacijos NATA atstovaujamas kūrėjas ir atlikėjas Andrius Pojavis.
Šįmet jokios premijos pažadėtos nebuvo, galbūt tai irgi atvėsino kūrėjų azartą.
Aišku viena: skatindami kompozitorius šio to imtis tikriausiai turės ir gerų dainų ištroškę atlikėjai, ir atrankos rengėjai. Būtų liūdna, jei kai kurie žinomi mūsų artistai ir toliau turėtų remtis konvejeriu parašytomis dainomis, kurias prieš tai galbūt atmetė kelių kitų šalių dainininkai.
