Oficialios taisyklės lemia, kad „Eurovizijos“ konkurse dalyvaujantys dainininkai privalo vengti politinių temų.
Tačiau riba tarp politinio, socialinio ir istorinio turinio – slidi.
Pavyzdžiui, Ukrainos dainininkė Jamala konkurse dainuos apie daugiau nei pusšimčio metų senumo įvykius – Krymo totorių patirtas kančias. Tačiau nėra abejonių, jog šia daina ji siekia atkreipti dėmesį į šių dienų aktualijas – Krymo aneksiją.
Pabėgėlių krizė Europoje – dar viena tema, apie kurią kalba visi. Lietuvos nacionalinėje atrankoje dalyvavusi Erica Jennings netgi buvo sulaukusi komisijos pasiūlymo sieti savo kūrinį su šia tema.
Nors ji į „Euroviziją“ nepateko, konkurse bus mažiausiai viena šalis, kuri pasirinko būtent tokį būdą atkreipti dėmesį į savo dainą.
Antradienį arenoje įvyko dešimties šalių repeticijos, iš kurių jau galima šį tą nuspėti apie būsimus jų pasirodymus kitą savaitę.
Pavyzdžiui, Islandijos dainininkę Gretą Salomę scenoje „graibstys“ dideliame ekrane rodomos rankos, o austrų atlikėja Zoe tame pačiame ekrane ranka „pieš“ vaivorykštę.
Vis dėlto daugiausia diskusijų sukėlė Bosnijos ir Hercegovinos atstovai – dainininkų Dalal ir Deeno duetas, scenoje pasirodysiantis su reperiu Jala ir violončelininke Ana Rucner.
Mat Deenas, kuris savo šaliai „Eurovizijoje“ jau atstovavo prieš 12 metų, scenoje dainuos, nuo kitų trijų atlikėjų atskirtas spygliuota viela.
Pasirodymo pabaigoje visi barjerai kris – simbolizuodami vienybės idėją.
Spaudos konferencijoje Stokholme atlikėjai dėstė, kad dainos „Ljubav je...“ idėja atspindi nerimą keliančias pabėgėlių kančias. Taip pat turi ir istorinį kontekstą – pasakoja apie Balkanų karų metu iš Bosnijos ir Hercegovinos bėgusius žmones.
Atlikėjai pabrėžė, kad nori „Eurovizijoje“ skleisti susitaikymo ir tolerancijos idėjas, be to, jiems tai nėra naujiena.
Deenas Balkanų šalyse garsėja kaip lytinių mažumų teisių gynėjas, o Dalal turi sudaniečių kraujo ir pati kadaise yra patyrusi pabėgėlės dalią.
Lietuvos atstovas D.Montvydas pirmąją repeticiją „Ericsson Globe“ arenoje surengs trečiadienį.
