Tai vienas dažniausiai interneto komentaruose skambančių klausimų, kai Lietuvos dainininkai išvyksta į „Euroviziją“. Kurių velnių jie ten keliauja taip anksti ir ką ten veikia dvi savaites?
Visiškai normalus ir pagrįstas klausimas, nes dažniausiai ir patys dainininkai mielai ten būtų kur kas trumpiau. Dvi savaites sėdėti „Eurovizijoje“ reikia nemažai pinigų. Vien viešbučių kambariai, kuriuose įsikuria dainininkai, Stokholme šiuo metu kainuoja apie 200 eurų parai (paprastai kainuoja mažiau, bet per „Euroviziją“ visi sukelia kainas, tai visiškai nestebina, nes ir Vilniuje pakiltų, jei čia šitas konkursas vyktų).
Šiomis dainininko (ir ne tik jo, bet ir pritariančiųjų vokalistų ir kai kurių kitų talkininkų) kelionės išlaidomis rūpinasi jį siunčiantis visuomeninis transliuotojas LRT, bet būdamas brangioje šalyje vis tiek nemažai išleidi pats, tuo metu negali koncertuoti savo šalyje ir už tai gauti pinigų (o jų gauti už koncertą prieš pat startą „Eurovizijoje“ būtų galima nemažai).
Atsakymas į šį dažnai pasikartojantį klausimą – atlikėjai sėdi ten ilgai, nes taip sugalvojo konkurso rengėjai (Europos transliuotojų sąjunga). Rungtis D.Montvydui reikės kitą ketvirtadienį (ir, jei viskas bus gerai, dar šeštadienį), bet prieš tai jis šią savaitę du sykius po trisdešimt minučių padainuoti toje pačioje arenoje, kur vyks konkursas.
Padainavęs jis dar turi pažiūrėti įrašą, kaip padainavo, pasakyti pastabų ir pusvalandį pabendrauti su žurnalistais. Ne tik todėl, kad paskui pats „Eurovizijoje“ ramiau jaustųsi, bet ir todėl, kad konkursą filmuojantiems operatoriams reikia parepetuoti, kaip jį filmuoti. Kad transliacijos metu kameros nenuslystų kur nereikia, vietoj veido per dainos kulminaciją neparodytų sportbačių. Nors kasmet vis tiek netyčia parodo, bet be repeticijų tų nesąmonių būtų kur kas daugiau.
Tą patį reikia daryti su dar 41 šalies dainininkais, todėl visa ši košė užsitęsia net 15-16 dienų. Šįkart lietuviai dar gana vėlai atkeliavo, nes Donatas dainuos antrajame pusfinalyje. Dainuotų pirmajame – būtų jau savaitgalį čia atlėkęs.
Anksčiau būdavo trumpiau, nes ir šalių būdavo mažiau (kai dar išvis nebuvo pusfinalių arba tik vienas pusfinalis). Dabar šalių daug, nieko nepadarysi, turi atvykti organizatorių nurodytu laiku, parepetuoti, tada porą dienų laukti, kol vėl reikės repetuoti.
Tarp kitko, būtent tą poros savaičių išmetimą iš gyvenimo kartais mini britai, klausiami, kodėl neprikalbina „Eurovizijoje“ dalyvauti didžiausių savo žvaigždžių. Maždaug, jūs pasakykit Robbie Williamsui, kad jis kaip mokinukas turės pagal griežtą grafiką keliauti į areną, klausytis visų režisierių nurodymų o paskui dar kažką aiškinti visiems norintiems žurnalistams, kai jis šiaip jau nedalina interviu. Nors, beje, britams, kaip ir kitiems didiesiems „Eurovizijos“ rėmėjams, čia sėdėti tenka kiek trumpiau – jie keliauja tiesiai į finalą, todėl galės atskristi šį penktadienį ir repetuoti savaitgalį.
Praleisti repeticijų negali, nes išmes iš „Eurovizijos“. Nors retsykiais pasitaiko įžūlių, kurie praleido ir nebuvo išmesti. Prieš keletą metų taip padarė italas Marco Mengoni – paaiškino, kad jam tą dieną svarbus koncertas Italijoje, į kurį seniai parduoti visi bilietai. Kalbama, kad sumokėjo baudą, buvo išbartas, bet dainuoti jam vis tiek leista.
Kitą savaitę viskas bus intensyviau – ketvirtadienį prieš „Eurovizijos“ pusfinalį D.Montvydas popiet dalyvaus generalinėje repeticijoje (tas pats, kaip tikras pusfinalis, net su žiūrovais ir bilietais), o diena anksčiau – dar poroje tokių pačių repeticijų.
Šią savaitę veiklos – mažiau. Ką veikti tas kelias dienas, kai „Eurovizijos“ rengėjams formaliai nieko iš atlikėjų nereikia, turi susigalvoti jie patys. Arba dalyvauti organizatorių siūlomose ekskursijose – Jeronimas Milius Belgrade į zoologijos sodą ėjo, Evelina Sašenko pilį greta Diuseldorfo apžiūrinėjo, „InCulto“ išvis nuskilo – iš Oslo į gražų Olesiundo miestą pasižvalgyti nemokamai skrido. Dar yra įvairių šalių rengiami „euroviziniai“ priėmimai, kurių metu galima pasireklamuoti prieš susirenkančius žurnalistus.
Donatas Montvydas Stokholmą jau daug kartų matė, tad šiandien apžiūrėjo ABBA muziejų, o paskui turbūt į ekskursijas nevažiuos. Bet dykinėti irgi nežada – šiandien su pritariančiomis vokalistėmis keliavo šlifuoti pasirodymo pas vieną dainos autorių Beatrice Robertsson, dar atskirai repetuos šokį, salto, sportuos, duos interviu užsieniečiams ir taip toliau.
Kai tikrai nori, gali Stokholme prisigalvoti prasmingos veiklos. Bet esmės tai nekeičia – jei konkursas vyktų, pavyzdžiui, Rygoje, galbūt tame mieste bent jau pirmą „eurovizinę“ savaitę niekas nesikraustytų į jokį viešbutį, o tris reikalingus kartus (be repeticijų, dar bus priėmimas ant raudonojo kilimo) tuos kelis šimtus kilometrų nuvažiuotų ir parvažiuotų. Prieš kelerius metus taip darė olandų delegacija, kai konkursas vyko šalia esančiame Vokietijos mieste Diuseldorfe.
Į Stokholmą kelis sykius per savaitę iš Vilniaus skraidyti būtų nesąmonė, oficialūs „euroviziniai“ viešbučiai pagal taisykles irgi turi būti užsakomi visam dviejų savaičių laikotarpiui. Todėl D.Montvydas, kaip ir kitų 41 šalies dainininkai, dvi savaites bus ten. Ramiai ruošdamasis, repetuodamas ir darydamas viską, kad kitą savaitę pasirodymas „Ericsson Globe“ būtų kuo geresnis.
