Dainininkui Andriui Zalieskai galima pavydėti atsidavimo savo aistrai. Su savo grupe „Arbata“ jis kuria jau 15 metų – be ryškesnio šuolio į populiarumą, nors kartais atrodo, kad iki jo trūksta labai nedaug.
„Visiems saviems iš Mėnulio“ – dar vienas gražios, svajingos, kartais aštresnės muzikos albumas, balansuojantis tarp roko ir dainuojamosios poezijos. Kažkas per vidurį tarp dviejų kitų Andrių – Mamontovo ir Kaniavos.
Su tekstais apie pasigėrimą, ilgesį ir meilę, „Arbata“ tobulai atitinka romantiškos studentų grupės stereotipus – tik sukauptas bagažas jau pernelyg didelis, kad taip vadintum. Kartais tie įmantrūs dainų žodžiai pakiša koją. „Mūsų būry – Che Guevarra, Kulverstūkas ir Zoja“, – tik jiems patiems suprantamais kodais dainuoja „Arbata“, prarasdama į tas mįsles gilintis neturinčiųjų laiko dėmesį.
Vienas gražiausių albumo kūrinių – gaivi ir pakili „Ateina ruduo (pavasariu jot)“, įrašyta su Raminta Naujanyte-Bjelle. Viena didžiausių staigmenų – pankiškas rėkimas dainoje „Mudu abu“. O šiaip – paprastas, melodingas poetiško roko albumas, ir tiek.
Jei dainą „Laikas namo“ atliktų Marijus Mikutavičius, ją tikriausiai transliuotų visos Lietuvos radijo stotys. Dabar taip nėra – „Arbata“ tikriausiai yra pernelyg santūri, kukli, lietuvių kalbai ištikima (ir gal dėl to tarp jaunų miestiečių kiek nemadinga), į scenos priekį niekaip neišsiveržianti grupė.
Tai, žinoma, nesumenkina jos kūrybos – bet būtų smagu, jei šį tikrai neblogą albumą išgirstų kuo daugiau žmonių.
Įvertinimas – 7 iš 10. Dainos „Tikrai užteks“ ir „Viena diena“:
