„Mes norėtume, kad finansinė Eurovizijos našta tektų rėmėjams ir donorams iš dalyvaujančių šalių. Galvoju, kad šiemet bus lengviau rasti rėmėjų nei ankstesniais metais. Visi supranta, kad mūsų sąlygomis būtų geriau rengti asketiškesnę Euroviziją“, – sakė ji interviu Estijos televizijos ERR portalui.
Pasak jos, Ukraina neplanuoja statyti specialių infrastruktūros objektų šiam konkursui. Šalis bandys pasinaudoti esama infrastruktūra ir išleisti 10 mln. dolerių (8,9 mln. eurų).
„Yra patalpos nuo „Euro 2012“ laikų ir mes manome, kad renginys bus pagrįstas esama infrastruktūra“, – sakė ji.
Pasak J.Merilo, daug miestų sakė esą pasirengę priimti Euroviziją, pirmiausia – Lvovas, Dniepropetrovskas ir Odesa. Pusfinaliai galėtų būti surengti ten, o finalas – Kijeve.
Teisę rengti Euroviziją ukrainiečiai iškovojo savaitgalį, kai jų atstovė Susana Jamaladinova laimėjo konkursą su daina „1944“, kalbančią apie Stalino vykdytą Krymo totorių deportaciją.
32 metų džiazo dainininkę ir dainų kūrėją, prisistatančią Džamalos sceniniu slapyvardžiu, kaip pranešama, sukurti triumfą atnešusią dainą įkvėpė prisiminimai apie prosenelę, kuri 1944 metais iš Krymo buvo deportuota su penkiais vaikais, drauge su 240-čia tūkst. kitų totorių.
