„Mes norėtume, kad finansinė Eurovizijos našta tektų
rėmėjams ir donorams iš dalyvaujančių šalių. Galvoju, kad
šiemet bus lengviau rasti rėmėjų nei ankstesniais metais. Visi
supranta, kad mūsų sąlygomis būtų geriau rengti asketiškesnę
Euroviziją“, – sakė ji interviu Estijos televizijos ERR
portalui.
Pasak jos, Ukraina neplanuoja statyti specialių infrastruktūros
objektų šiam konkursui. Šalis bandys pasinaudoti esama
infrastruktūra ir išleisti 10 mln. dolerių (8,9 mln. eurų).
„Yra patalpos nuo „Euro 2012“ laikų ir mes manome, kad
renginys bus pagrįstas esama infrastruktūra“, – sakė ji.
Pasak J.Merilo, daug miestų sakė esą pasirengę priimti
Euroviziją, pirmiausia – Lvovas, Dniepropetrovskas ir Odesa.
Pusfinaliai galėtų būti surengti ten, o finalas – Kijeve.
Teisę rengti Euroviziją ukrainiečiai iškovojo savaitgalį, kai
jų atstovė Susana Jamaladinova laimėjo
konkursą su daina „1944“, kalbančią apie Stalino vykdytą Krymo
totorių deportaciją.
32 metų džiazo dainininkę ir dainų kūrėją, prisistatančią
Džamalos sceniniu slapyvardžiu, kaip pranešama, sukurti
triumfą atnešusią dainą įkvėpė prisiminimai apie prosenelę,
kuri 1944 metais iš Krymo buvo deportuota su penkiais vaikais, drauge
su 240-čia tūkst. kitų totorių.