Ten vyko muzikos ir kultūros festivalis, koncertavo įvairūs kolektyvai iš Anglijos ir kitų Europos šalių. Festivalyje skambėjo viduramžių muzika, džiazas, klasika, neofolkas, grojo Norfolko simfoninis orkestras, o „Žalvarinis“ atstovavo Lietuvos kultūrai, su savo šiuolaikiniu folkloro interpretavimu ir savos kūrybos dainomis.
Festivalio organizatoriai svečius iš Lietuvos pasitiko karališkai. Prie ne itin prašmatnių sąlygų gastrolėse pripratę muzikantai labai apsidžiaugė, kai buvo įkurdinti miesto Rotušėje esančiame penkių žvaigždučių viešbutyje, pačiame miestelio centre, o vokalistė Laurita Peleniūtė feisbuke iškart pasidalino nuotraukomis iš savo princesiškų apartamentų.
Festivalyje lietuvių grupė ne tik koncertavo, bet ir užmezgė draugystę su škotų grupe „The Elephant Sessions“, po koncertų muzikantai draugiškai nusiaubė vietinį naktinį klubą, apsikeitė muzikine patirtimi.
Grupės lyderis Robertas Semeniukas pasakoja, kad „Žalvarinis“, kaip itin garbingi festivalio svečiai, grojo paskutiniai. Publika itin šiltai priėmė svečius iš Lietuvos, o dėl net kelių bisų, kurių reikalavo iš „Žalvarinio“ festivalio klausytojai, buvo pavėlinti festivalio fejerverkai.
Po festivalio vykusiose dūzgėse visi muzikantai ir svečiai negailėjo „Žalvariniui“ komplimentų, dalinosi muzikine patirtimi ir šiltai bendravo su svečiais iš Lietuvos.
Deja, kelionė namo nebuvo tokia karališka ir sklandi, kaip viešnagė Anglijoje. Muzikantai vos spėjo į lėktuvą, nes britų muitinė visą grupę itin atidžiai narstė ir tikrino.
„Po kaulelį išnarstė mano gitarą, atidarinėjo kompaktinius diskus, priekabiavo prie smulkmenų. Nežinau, kodėl mes jiems pasirodėme įtartini, juk, rodos, nesame panašūs į teroristus, esam folkroko kolektyvas, puoselėjantis lietuvišką muziką ir identitetą“, – juokėsi ir stebėjosi ypatingu britų muitinės dėmesiu R.Semeniukas.
