„Jėzus Kristus superžvaigždė“ Lietuvoje skambės be skandalų

Lietuvoje šįmet bus pastatyta garsi roko opera „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Šį kartą – be skandalo, kuris šį kūrinį mūsų šalyje lydėjo prieš keletą metų.

Garsusis britų kompozitorius A.L.Webberis šįkart neprieštarauja, kad jo kūrinys skambėtų Lietuvoje.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Garsusis britų kompozitorius A.L.Webberis šįkart neprieštarauja, kad jo kūrinys skambėtų Lietuvoje.<br>AFP/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Ramūnas Zilnys („Lietuvos rytas“)

May 28, 2016, 8:45 PM, atnaujinta May 23, 2017, 9:30 PM

Garsaus britų kompozitoriaus Andrew Lloydo Webberio ir libreto autoriaus Timo Rice’o kūrinys apie Jėzaus Kristaus istoriją buvo pristatytas dar 1970-aisiais.

Praėjus beveik pusei šimtmečio jis tebėra populiarus ir statomas daugelyje pasaulio kampelių. Šių metų gruodį juo galės pasimėgauti ir Lietuvos publika.

Tiesa, kiekvienas šios roko operos pastatymas reikalauja nemažai pastangų – ne tik dainininkų darbo scenoje, bet ir ilgų derybų užkulisiuose.

Konfliktas baigėsi teisme

2009-aisiais ši roko opera Lietuvoje sukėlė nemažą skandalą. Viena didžiųjų šalies koncertų agentūrų tuomet nusprendė parodyti šią operą keliose didelėse Lietuvos arenose, pagrindinius vaidmenis pasiūliusi Jeronimui Miliui, Jurgiui Didžiuliui ir kitiems žinomiems atlikėjams.

Nors organizatoriai teigė, kad turi visus tam reikiamus leidimus, netrukus pasipiktino roko operos autoriai – jie Lietuvoje pasamdė advokatus, reikalaudami uždrausti rodyti „Jėzų Kristų superžvaigždę“.

Priežastis – pastatymo sumanytojai nesusitarė su autoriams atstovaujančia prodiuserių kompanija dėl leidimo statyti šią roko operą.

A.L.Webberis itin griežtai saugo savo kūrinių teises, todėl žinia apie Lietuvoje be leidimo statomą roko operą jo visiškai nenudžiugino.

A.L.Webberio kompanija reikalavo sustabdyti roko operos rodymą, bet žiūrovai ją vis dėlto pamatė.

Teismo bylos nagrinėjimas truko dvejus metus. A.L.Webberis ir T.Rice’as bylą prieš lietuvius laimėjo – įstaigos „Kultūros vadybos projektai“, Centrinė kūrybos studija ir jos vadovas bei kūrinio režisierius Ramūnas Marcinkus pripažinti pažeidę autorių teises į kūrinį.

Susitarti nebuvo lengva

Šių metų pabaigoje lietuviai pamatys naują „Jėzaus Kristaus superžvaigždės“ pastatymą – jis bus rodomas gruodžio 20 d. Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, gruodžio 22 d. Vilniaus koncertų salėje „Compensa“, o gruodžio 23 d. – Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Šį kartą ambicingo projekto ėmėsi kita koncertų agentūra – „Medusa Concert“. Jos vadovas Remigijus Knabikas „Lietuvos rytui“ sakė, kad šįsyk jokių problemų neiškils.

„Žinome tą kitos agentūros istoriją. Ji labai supykdė kūrinio autorių.

Kai prieš keletą metų bandėme gauti leidimą, su mumis niekas nesileido į kalbas. Tik dėl to, kad esame iš Lietuvos.

Bet dabar mums pavyko gauti leidimą, yra visi parašai ir susitarimai. „Jėzus Kristus superžvaigždė“ Lietuvoje skambės legaliai“, – džiaugėsi R.Knabikas.

Anot jo, susitarti su garsiuoju kompozitoriumi padėjo pastatymo režisieriai iš užsienio. Lietuviams skirtą „Jėzaus Kristaus superžvaigždės“ variantą režisuos ir prodiusuos austras Martinas Gellneris ir amerikietė Kim Duddy.

Abu jie – patyrę profesionalai. M.Gellneris yra dirbęs su „Scorpions“, Róisin Murphy, Udo Lindenbergu ir daugybe kitų muzikos žvaigždžių. K.Duddy vienuolika metų dirbo Brodvėjuje, vėliau persikraustė į Austriją, kur dirbo tokiuose miuzikluose kaip „Vestsaido istorija“, „Plaukai“, „Bliuzo broliai“ ir daugybėje kitų. 2009-aisiais ji pelnė Austrijos vyriausybės apdovanojimą už kūrybinius nuopelnus.

Abu kūrėjai Austrijoje yra statę A.L.Webberio miuziklus, tarp jų ir roko operą „Jėzus Kristus superžvaigždė“.

Būtent tai A.L.Webberio kompaniją „The Really Useful Group“ įtikino išduoti licenciją pastatyti Jėzaus istoriją Lietuvoje.

Atvyks užsienio atlikėjai

Įdomu, kad pagrindinius vaidmenis roko operoje atliks užsieniečiai – pavyzdžiui, Marijos Magdalietės arijas dainuos garsi miuziklų atlikėja iš JAV Lana Gordon, jau ne sykį dainavusi Lietuvoje.

Dėl Jėzaus vaidmens atlikėjo bus apsispręsta netrukus.

„Bus dainininkas iš užsienio. Be to, iš užsienio atvyks ir ritmo grupė, kuri gros pastatyme.

Kiti muzikantai bus iš Lietuvos – koncertuos Kauno simfoninis orkestras ir vienas iš mūsų šalies chorų. Didžiąją dalį vaidmenų atliks mūsų šalies atlikėjai – kurie, paaiškės po režisierių rengiamos atrankos.

„Tai – koncertinis roko operos pastatymas su specialiomis dekoracijomis ir vaizdo projekcijomis“, – sakė R.Knabikas.

Populiarumas neblėsta

1970-aisiais išleistas roko operos „Jėzus Kristus superžvaigždė“ albumas, kuriame dainavo grupės „Deep Purple“ vokalistas Ianas Gillanas, kitos roko žvaigždės, sukėlė nemažą šurmulį.

Kai kurie į religiją linkę žmonės skundėsi, kad Jėzaus istorija šiame kūrinyje interpretuota pernelyg laisvai, o roko muzika – ne pati geriausia terpė Biblijos temoms.

Tačiau ši muzika sulaukė didžiulio populiarumo Niujorko Brodvėjuje ir Londono Vest Ende, pagal roko operą sukurti jau du vaidybiniai kino filmai, sklinda kalbos, kad bus ir trečiasis.

1973-iaisiais pagal šią roko operą sukurta juosta pateko ir į pelningiausių tais metais sukurtų filmų dešimtuką.

Nauja susidomėjimo roko opera banga kilo prieš ketverius metus – britų televizijoje A.L.Webberis surengė šou, kuriame ieškojo naujo Jėzaus vaidmens atlikėjo.

Po šio projekto buvo surengtos „Jėzaus Kristaus superžvaigždės“ gastrolės po Didžiosios Britanijos arenas, kuriose dalyvavo ir buvusi „Spice Girls“ dainininkė Melanie C., britų radijo žvaigždė Chrisas Moylesas.

Varžėsi ir lietuvis

Įdomu, kad A.L.Webberio televizijos projekto atrankoje prieš ketverius metus dalyvavo ir lietuvis Jeronimas Milius – iš 4 tūkstančių pretendentų į Jėzaus vaidmenį jis tada pateko į geriausiųjų dvidešimtuką.

Dainininkas tada įsitikino, kad A.L.Webberis puikiai žino apie Lietuvą.

„Kad „Jėzų Kristų superžvaigždę“ prieš kelis dešimtmečius pogrindyje pastatė Kęstutis Antanėlis su bičiuliais, autorius tikrai žino – jis pats man tai minėjo“, – sakė J.Milius.

Beje, 1971-aisiais Vilniaus dailės institute slapta surengtas roko operos pastatymas buvo pirmasis Europoje ir tik antrasis pasaulyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.