Džamala: „Pikta, kai kalbama, kad mano pergalę nupirko CŽV“

Nuo Džamalos (32 m.) pergalės „Eurovizijoje“ prabėgo mėnuo, tačiau susidomėjimas šia Krymo totore, kurios raudą įsiminė visa Europa, nesumažėjo. „Mano gyvenime dabar labai daug visko vyksta“, – nusijuokė Ukrainos dainininkė, šią savaitę Vilniuje davusi interviu „TV antenai“.

Antradienį atlikėja koncertavo Vilniuje, Katedros aikštėje.<br>T.Bauro nuotr.
Antradienį atlikėja koncertavo Vilniuje, Katedros aikštėje.<br>T.Bauro nuotr.
Džamala: „Negaliu atsiplėšti nuo žemės ir sužvaigždėti.“<br>S.Samsonovos (EBU) nuotr.
Džamala: „Negaliu atsiplėšti nuo žemės ir sužvaigždėti.“<br>S.Samsonovos (EBU) nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Ramūnas Zilnys („TV antena“)

Jun 19, 2016, 9:29 PM, atnaujinta May 21, 2017, 6:19 AM

Iš Prancūzijos miesto Lilio, kur stebėjo Europos futbolo čempionatą, – į Kijevą, iš ten – į Vilnių, o iš Lietuvos – į Londoną, kur jos laukė sutikimas stambiausios pasaulio įrašų leidyklos „Universal Music“ biure. Visa tai – per tris dienas.

Prie tokio grafiko Susana Džamaladinova (tikrasis Džamalos vardas) jau spėjo priprasti. Su graudžiu kūriniu „1944“ apie Josifo Stalino vykdytus Krymo totorių trėmimus ji pelnė dėmesį, kuris greitai nenuslūgs.

Kirgizijoje gimusi, šiuo metu Kijeve gyvenanti dainininkė dešimtmetį svajojo apie tarptautinę karjerą – nuo tos dienos, kai baigusi operos vokalo studijas vis dėlto apsisprendė eiti džiazo ir popmuzikos keliu.

2009-aisiais ji laimėjo dainininkų konkursą „Novaja volna“ Jūrmaloje, išleido keletą albumų, tačiau tikrosios tarptautinės šlovės sulaukė Stokholme, kur jos kūrinys nepaliko jokių galimybių konkurentams.

Antradienį surengusi koncertą Vilniaus Katedros aikštėje, Ukrainoje dabar kone nacionaline didvyre laikoma moteris jau galėjo džiaugtis keliomis dienomis anksčiau išleistu albumu anglų kalba, kuris platinamas visame pasaulyje. Taip pat – tokių žvaigždžių kaip Adele komplimentais, įrodančiais, kad dainininkės talentas pastebėtas ir už „eurovizinio“ burbulo ribų.

Ne viskas taip gražu, kaip atrodo. Kai Džamala laimėjo „Euroviziją“, Rusijoje kilo didelė pykčio banga – šios šalies politikai įžvelgė politinį dūrį. Nors atlikėja iki šiol kartoja, kad dainavo apie praėjusio amžiaus įvykius, nuo kurių nukentėjo ir jos šeima, daug kam atrodo, jog iš tiesų ji savo kūriniu kalba ir apie Rusijos įvykdytą dabartinę Krymo aneksiją, kurią griežtai smerkia.

Praėjus porai dienų po Džamalos pergalės Kryme tebegyvenančius jos tėvus aplankė Rusijos žurnalistai, apsimetę tolimais giminaičiais. Jie bandė iš dainininkės tėvų išpešti žodžius, pritariančius Vladimiro Putino politikai.

Atrodo, kad būtent nerimaudama dėl tėvų dainininkė privengia kalbėti apie Krymą, – duodama interviu prašo apie tai pernelyg daug neklausinėti.

„Savo senelio nemačiau jau dvejus metus, visi mano giminaičiai gyvena Kryme, o aš ten negaliu nuvykti. Situacija Kryme, jeigu taip galima pasakyti, stabili, bet visiškai nepatogi Krymo totoriams. Žmonės, kurie palaiko Ukrainos poziciją, dingsta, juos persekioja, jiems siunčia įspėjimus. Tai labai nesaugu ir man kelia nerimą.

Norisi, kad žmonės, nesvarbu, kokios yra nuomonės, palaikantys Rusijos ar Ukrainos pusę, išlaikytų žmoniškumą, laikytųsi žmoniškumo įstatymų: nežudyti, negrobti. Krymo totoriai šiuo metu gyvena labai nesaugiai.

Žinote, man nauja Krymo valdžia net pasiūlė Rusijos pilietybę, kad ramiai galėčiau kirsti Krymo sieną. Štai toks buvo reveransas po „Eurovizijos“. Jie, žinoma, seka mano interviu ir žino, kad aš į Krymą nevažinėju dvejus metus“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Lietuva tiesiogiai“ sakė dainininkė.

Pirmą sykį Lietuvoje viešėjusi Džamala su „TV antena“ bendravo restorane miesto centre ir pirmiausia pasidžiaugė, kad visi Vilniuje sutikti žmonės ją priėmė šiltai.

Kalbėdama ji žvelgia tiesiai į akis, emocingai mosuoja rankomis, nenustygsta ant kėdės ir nuolat atrodo užvaldyta galingos idėjos – lygiai taip pat, kaip „Eurovizijos“ scenoje, kur atrodė, kad ši moteris kiekviena savo ląstele išgyvena dainos žodžius.

„Prieš jums ateinant mojuodama rankomis netyčia išpyliau arbatą. Tokia jau esu“, – nusijuokė Džamala. Su „TV antena“ ji pasidalijo mintimis apie savo pergalę ir gyvenimą pasibaigus „Eurovizijai“.

– Dainuojate džiazą, Krymo totorių liaudies dainas, net operą. Bet pasaulyje išgarsėjote dėl „Eurovizijos“, kuri dažnai kritikuojama kaip prasto skonio konkursas. Ar čia nėra priešpriešos? – paklausiau Džamalos.

– Visiškai jums pritariu. Dar 2011-aisiais, kai pirmą sykį bandžiau patekti į šį konkursą, sakiau, kad „Eurovizija“ – cirkas, kasmet vis prastesnis. Visiškai nesuprantama, kas ten laimi.

Šįmet į konkurso atranką ėjau tik todėl, kad turėjau dainą, kurią labai norėjau parodyti. Nors ji buvo apskritai rašyta ne „Eurovizijai“.

Gal būtent tai ir lėmė pergalę – nebuvo jokios strategijos, plano, paslėptos minties. Tiesiog darau tai, ką mėgstu, ir kiekvienu žodžiu sakau tiesą.

Tikriausiai tai padėjo manimi patikėti žmonėms, kuriuos prieš konkursą smarkiai atakavo Rusijos žiniasklaida, aiškindama, kad mano kūrinys – išvis ne daina.

Taip, patikėjo manimi, nes kūrinys „1944“ – tiesa. Tai tikrai mano šeimos istorija.

– Esate sakiusi, jog norėtumėte, kad šios dainos išvis nebūtų, ar ne?

– Taip, kaip ir 1944-ųjų trėmimų, apie kuriuos joje dainuoju. Tačiau istorijos nepakeisi.

Kaip žinote, 1944-aisiais mano prosenelė su šeima iš Krymo buvo ištremta į Centrinę Aziją. Jos palikuonių grįžimas, iš pradžių į Ukrainą, o tada į Krymą, buvo sudėtingas ir skausmingas.

Net nemoku nupasakoti, kiek iškentėti teko mano tėvams, kaip man pačiai buvo sunku mokykloje, o vėliau – ir konservatorijoje (Džamala mokėsi Krymo mieste Simferopolyje. – Red.).

Mano totoriška pavardė vis užkliūdavo. Jaučiausi nepritapėlė, lyg indėnė. Tai į mano gyvenimą atnešė daug liūdesio.

Kodėl negaliu apie tai rašyti ir dainuoti? Kas nusprendė, kad „Eurovizijoje“ visi turi dainuoti tik apie tai, kad gyvenimas – gražus ir nuostabus? Yra tamsių istorijos puslapių, o aš sudėjau visus savo jausmus į šią dainą.

– Ji visiškai skiriasi nuo to, kas paprastai laimi „Euroviziją“.

– Tiesa. Muzikine prasme tai sudėtingas, šamaniškas kūrinys, nuo elektroninių būgnų garsų iki totorių kalbos priedainyje. Kalbėdama apie tai pati suprantu, kad ši daina – beprotiška. Ji netelpa į jokio konkurso rėmus.

Tai, kad ji laimėjo, man reiškia meilės pergalę „Eurovizijoje“. Ši daina sukurta iš meilės – muzikai, savo šaliai, kultūrai.

– Kai dainavote „Eurovizijoje“, Stokholme mačiau jaudinamą vaizdą – Ukrainos žurnalistai sustojo eile su šalies vėliavomis, dainavo verkdami, o tada skandavo „Šlovė Ukrainai“. Kaip jaučiatės, kai į jūsų dainą taip reaguojama?

– Net kai jūs tai pasakojate, man norisi verkti iš jaudulio.

Manau, Ukraina nusipelnė bent mažyčio džiaugsmo. Todėl mano pergalė – svarbi. Ir ji iškovota sąžiningai.

Suprantu, kad šiame ciniškame pasaulyje sunku patikėti, jog aš į sceną ėjau kaip stoviu – be jokio užnugario ir pergalės strategijos.

O paskui buvo pradėtos skleisti šnekos, kad už mano pergalę sumokėjo Pentagonas ir CŽV. Pikta. Žmones, kurie toli nuo viso šito, juk lengva įtikinti tokiomis nesąmonėmis.

Tai mane liūdina, bet tikiu, kad sveiko proto žmonių – daugiau.

– Kokios reakcijos iš muzikos pasaulio žmonių sulaukėte?

– Po „Eurovizijos“ man parašė daugybė garsių muzikantų iš viso pasaulio. Pavyzdžiui, amerikietis Gregory Porteris – vienas geriausių pasaulio vokalistų, mano mėgstamiausias dainininkas šiuo metu.

Pasirodo, jis irgi matė „Euroviziją“. Parašė, kad mano pasirodymas buvo dvasingas, šiltas ir svarbus. Tokie vertinimai man daug reiškia.

Daug kas džiugiai rašė, kad, ačiū Dievui, šį konkursą pagaliau laimėjo profesionali vokalistė. Atleiskite, kad tai pasakysiu, bet ten tikrai netrūksta nepataikančių į natą.

Aš esu perfekcionistė. Praėjo mėnuo, bet dar nežiūrėjau savo pasirodymo „Eurovizijos“ finale įrašo, nes žinau, kad rasiu daug klaidų. Tokia jau esu.

Todėl kol kas tiesiog leidžiu sau džiaugtis kitų nuomonėmis, o jos – geros.

– Sulaukėte daug kvietimų koncertuoti?

– Taip. Vienas svarbiausių šiuo metu – birželio pabaigoje vyksiančiame festivalyje „Alfa Jazz“ Ukrainoje, į kurį atvyksta Dianne Reeves, Esperanza Spalding, Patas Metheny ir kitos ryškiausios užsienio žvaigždės.

Ten surengsiu trijų valandų koncertą – nuo mėgstamos atlikėjos Joni Mitchell kūrinių iki totorių liaudies dainų.

Kartu dainuoti mane kviečia garsūs operos atlikėjai Placido Domingo, Jose Carreras. Be to, rengiuosi turui po Ukrainą, tada – ir po visą Europą. Tuomet tikiuosi vėl aplankyti Lietuvą.

Tikriausiai mano stiprybė – kad žaviuosi ir dainuoju įvairiais stiliais, nuo klasikos iki džiazo. Be to, labai mėgstu savo darbą, gal todėl ir traukiu kitus tokius žmones.

Man juk daugybę sykių sakė: Džamala, apsispręsk, ką nori dainuoti, – folklorą, operą ar džiazą, negali dainuoti visko iš eilės. O aš nesutinku ir nesirenku. Aš tokia neteisinga dainininkė, kuri nepaklūsta jokioms taisyklėms.

– Ne sykį galėjote išvykti gyventi į užsienį. Pavyzdžiui, jums siūlė stažuotę garsiajame Milano teatre „La Scala“. Kodėl nesutikote?

– Ir ne tik ten. Prieš šešerius metus garsus JAV kompozitorius ir prodiuseris Walteris Afanasieffas (dirbęs su Mariah Carey, Whitney Houston, Celine Dion ir kitomis žvaigždėmis. – Red.) man siūlė labai rimtą sutartį Los Andžele. Sakė: viskas, padarysime iš tavęs superžvaigždę, tokią kaip Beyoncé, yra pinigų ir planas, dirbkime.

Atsakiau: o kur visame tame aš? Jūsų darbo – daug, o mano dainoms ir emocijoms vietos nelieka. Ten visiškas konvejeris, kuris atneša labai daug pinigų, bet aš renkuosi savo kelią. Gal beprotišką, gal kvailą, nelogišką, neapskaičiuotą, bet tai mano kelias. Iškentėtas, nuoseklus, nuo pirmų mokyklinių konkursų ir mokyklos iki pergalės „Eurovizijoje“.

– Kai visa Ukraina šventė, buvo žmonių, kurie bandė atimti iš jūsų pergalę: rašė peticijas laužyta anglų kalba, tvirtino, kad pažeidėte taisykles. Buvo skaudu ar juokinga?

– Nemalonu. Skaudu – ne. Žinojau, kad nieko nepažeidžiau. Koks tikslas laimėti „Euroviziją“, jei būčiau gudravusi? Esu ambicingas žmogus, to sau neleisčiau.

Tie žmonės skundėsi, kad daina buvo paskelbta anksčiau, nei leista. Tai netiesa. Man patiko, kad konkurso rengėjai greitai ir tiksliai reagavo, mane apgynė.

Kita vertus, kone kasmet „Eurovizijoje“ kyla ginčų dėl rezultatų. Bet rengėjai – visiškai neutralūs, kitaip pasitikėjimas šiuo konkursu subyrėtų per akimirką.

Esu visiškai įsitikinusi savo pergale. Ir, beje, nenoriu skirti dėmesio tiems, kurie sako, kad tai buvo politinis laimėjimas. Mano pergalė – šimtu procentų muzikinė, svarbu tai pasakyti.

– Kaip dabar atrodo jūsų kasdienybė Kijeve? Galite ramiai nueiti į parduotuvę?

– Su juodais akiniais ir kepuraite – taip. Niekada neatsisakau nusifotografuoti su gerbėjais, bet dabar jų tiek, kad tiesiog neįmanoma. (Juokiasi.)

Pati vaikštau į parduotuvę, išnešu šiukšles. Šiuo požiūriu gyvenimas nepasikeitė.

– Stengiatės išlaikyti normalaus gyvenimo pojūtį?

– Taip. Negaliu atsiplėšti nuo žemės ir sužvaigždėti. Jei tik atsiplėšiu, tapsiu nesuprantama žmonėms, kurie manimi patikėjo. Aš ne politikė, ne žvaigždė, tiesiog žmogus, kuris daro tai, ką labai mėgsta.

Buvau Ukrainos ir Vokietijos rinktinių varžybose Europos čempionate. Po pirmo kėlinio atėjo treneriai, prašo: nueik į persirengimo kambarį, pasakyk ką nors žaidėjams, tai jiems suteiks energijos, įkvėps. Sakau: vaikinai, aš nieko nesuprantu apie futbolą, bet jei žaisi iš visos širdies, kad niekas tavęs negalėtų sustabdyti, nepralaimėsi.

Na, jie pralaimėjo, buvo stiprūs varžovai, nepavyko įžiebti tos ugnies.

Tos ugnies, kurią „Eurovizijoje“ jaučiau aš, – ėjau į sceną pasirengusi suplėšyti į gabalus viską, kas bandys trukdyti. Toje scenoje aš kovojau už savo namus, savo šalį.

Myliu Ukrainą, myliu savo muziką. Jei jūs turite širdį ir akis, manimi patikėsite.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.