Mat švedų režisierę pasisamdęs, Stokholme „eurovizinės“ dainos klipą sukūręs, brangiems pirotechnikos efektams konkurso scenoje pinigų nepagailėjęs dainininkas liko su maždaug 20 tūkstančių eurų skola.
Pinigų, kurie buvo surinkti specialaus paramos koncerto metu ir iš privačių rėmėjų, pasirodo, nepakako „euroviziniams“ užmojams padengti.
Kalbant atvirai, tai kiek absurdiška. Kasmet išrinkti Lietuvos atstovai turi sukti galvą, kur gauti pinigų, jei norisi konkurso scenoje pasirodyti kiek puošniau ir įspūdingiau.
Atranką rengianti LRT televizija savo indėlį įneša – sumoka Lietuvos starto konkurse mokestį (kalbama, kad tai – šešiaženklė suma), skraidina atlikėjus į konkursą, apgyvendina ir maitina.
O toliau prasideda kiti reikalai – reklamos kampanijos, labiau patyrusių užsienio specialistų pagalba, scenos efektai kainuoja dideles sumas.
Niekas nepasiginčys – šiemet D.Montvydo pasamdytų švedų ranka jo pasirodyme tikrai buvo juntama, o ir gerų vaizdo sprendimų buvo daugiau nei įprasta.
Tik sumokėti už didelę dalį to džiaugsmo dabar teks pačiam dainininkui – iš būsimų koncertų pelno (jei jo bus).
Sprendimai? Jau senokai skamba atlikėjų mintis, kad valstybė galėtų skirti keletą metų garantuotą biudžeto eilutę pasirengti „Eurovizijai“, po to įvertinti, ar šalies įvaizdžiui tai davė naudos.
Netgi nekalbama apie astronomines sumas.
Antai „Euroviziją“ laimėjusiai ukrainietei Džamalai pakako kiek daugiau nei 100 tūkstančių eurų.
Tačiau mūsų politikams, kurie prieš ir po „Eurovizijos“ veržėsi paspausti rankos D.Montvydui, atrodo, kad pagrindinė jų misija – atlikėjus palaikyti žodžiais.
