Aurorai Aksnes – dar tik dvidešimt, bet šįmet ji jau pelnė Europos sienų laužytojų apdovanojimą, teikiamą perspektyviausiems žemyno atlikėjams. Didžiojoje Britanijoje jos daina jau panaudota populiarių parduotuvių reklamoje. Žodžiu, planuojama, kad ši mergina bus didelė žvaigždė, ir šis pirmasis albumas „All My Demons Are Greeting Me As A Friend“ su tais planais visai gerai dera.
Tai jautri, skoninga, didžiąją laiko dalį – rami ar net gedulinga, bet vis dėlto popmuzika. Su įsimenančiais priedainiais, švelniu balsu, lengvais elektroniniais prieskoniais ir tekstais, kurie dažnai stulbina. Mat ši labai jauna mergina dainuoja apie mirtį ir tamsiausias akimirkas iki jos, iki kraujo pjaunančią meilę ir kitus nelabai linksmus dalykus.
Ir dainuoja taip įtaigiai, kad suabejoji įrašu jos pase. Kritikai ją jau vadina kiek „minkštesne“ dainininkių Bjork ar Kate Bush versija, bet jei tų moterų kūrybą daugumai suvirškinti nėra taip lengva, Aurora rado aukso vidurį – atlieka dainas, kurių niekaip nepavadinsi banaliomis, bet jos nėra ir tokios sudėtingos, kad suskaustų galvą popmuzikos mėgėjams, didžiąją dalį savo muzikinės dietos gaunantiems iš radijo.
Išskyrus porą dainų, muzikos tempas beveik visą albumą išlieka lėtas, bet rizikos užmigti nėra – pernelyg daug čia subtilaus grožio. Muzika, kurią lengva įsimylėti – ir padaryti tai visai ne pro šalį.
Įvertinimas – 9 iš 10.
Auroros vaizdo klipas „I Went Too Far“:
