„Dalintis negalima slėpti“ yra keliasdešimties puslapių knyga su grupės lyderės Julijos Ritčik haiku bei eilėraščiais (ne tik dainų tekstais), menininko Audriaus Šidlausko piešiniais, kurią smagu vartyti ir neklausant paskutiniame puslapyje priklijuotos kompaktinės plokštelės.
Jei jos vis dėlto pasiklausysite (na, gerai, nusipirkus nepasiklausyti būtų mažų mažiausiai keista), tikriausiai nenusivilsite. Tai 60 minučių muzikos, daugiausiai įrašytos akustiškai per vieną dieną. Nuo linksmos „Don't You Know“ iki lyriškos „With You“ ar daug kam jau girdėtos „Tarp“ – „4Fun“ toliau lieka ištikimo jaukiai, lyriškai, kiek vyresniems klausytojams skirtai muzikai, kuri šiek tiek primena belgų „Vaya Con Dios“ skambesį.
Yra ir pora netikėtumų – dainoje „Kaip visada“ skamba gitaristo Justo Jasenkos balsas, o net penki kūriniai yra užsienio hitų perdirbiniai – nuo „Daft Punk“ „Get Lucky“ iki Avicii „Wake Me Up“. Tai, beje, atrodo rimtas albumo trūkumas – nejaugi per septynerius metus, prabėgusius nuo ankstesnio leidinio „Dėlionė“, neatsirado pakankamai naujos savo kūrybos? Be to, nepasakysi, kad šie perdirbiniai kažkuo labai įdomūs – toks studentiškas pakvailiojimas, ir tiek.
Papildomai pridėtos penkios studijoje įrašytos dainos – nuo 2007 iki 2014 metų. Jos, beje, kur kas įdomesnės – ypač „Crystal Echoes“, kurią gražiai papildo Sauliaus Petreikio pučiamieji.
Ryškiausia „4Fun“ karjeros akimirka išlieka pasirodymas „Eurovizijoje“ 2007-aisiais – šis albumas to nepakeis. Bet turbūt tokio tikslo ir nebuvo – stebint „4Fun“ atrodo, kad ši grupė nepuoselėja „žvaigždiškų“ ambicijų, tiesiog mėgaujasi tuo, ką daro, ir turi nedidelį, bet ištikimą klausytojų ratą. Šiems albumas patiks, bet kitiems tikriausiai nesukels didelės intrigos.
Įvertinimas – 7 iš 10.
„4Fun“ daina „Crystal Echoes“:
