Netrukus savo pirmąjį solinį albumą „Vaikas iš didelės raidės koncertuose“ pristatysiantis S.Prūsaitis savo nuomonės apie viešose erdvėse grojamą muziką nebijo reikšti ir socialiniuose tinkluose. Apsilankęs viename prekybos tinkle ir išgirdęs mėgstamos britų grupės „New Order“ dainą, jis kaip mat suskubo tuo pasidžiaugti feisbuke ir juokavo, kad mielai paliktų arbatpinigių, tik nežino į ką kreiptis.
„Tai buvo fantastika! Buvau įpratęs, kad ten groja popmuzika, o „New Order“ muzikos lengva nepavadinsi. Žinoma, aš suprantu, kad ši grupė patinka toli gražu ne visiems, bet smagu, kad kartais prekybininkai nebijo ir vieną kitą muzikinį eksperimentą atlikti“, – šypsosi S.Prūsaitis.
Jis sako, kad dabar išgirdęs savo dainas skambant viešose erdvėse nebenustemba – taip buvo tik muzikinės karjeros pradžioje, kai dar dainavo grupėje „Happyendless“. „Man muzikos kūrimas yra pagrindinis darbas, aš iš to uždirbu pragyvenimui, tačiau per prievartą jos niekam nekišu. Ką sukuriu, nusiunčiu radijo stotims ir labai džiaugiuosi, kai jas įtraukia į grojaraštį. Lygiai taip pat malonu išgirsti savo dainas ir viešose erdvėse“, – sako atlikėjas.
Jis įsitikinęs, kad sudarinėti grojaraščius turi profesionalai, kurie supranta, kokia muzika turi skambėti vienoje ar kitoje vietoje. O jiems dainininkas patartų skirti daugiau dėmesio lietuviškai muzikai.
„Paskutiniu metu lietuviškos muzikos lygis tikrai pakilęs, kodėl gi neįtraukus daugiau dainų į grojaraščius. Ir omenyje turiu būtent lietuviškai dainuojančius atlikėjus ir grupes. Manau, kad pirkėjams ar kavinių lankytojams tikrai mieliau girdėti dainas, parašytas jiems suprantamais ir aktualiais tekstais gimtąja kalba, o ne, pavyzdžiui, apie kažkokias mums nesuvokiamas ir svetimas problemas repuojančius amerikiečius.
Galų gale, reikia branginti savo kalbą – pažiūrėkite, jau dabar jaunimas kalba pusiau angliškai“, – sako jis.
Kad lietuviška muzika viešose erdvėse galėtų skambėti ir dažniau, linkęs pritarti ir asociacijos LATGA Muzikos kūrinių skyriaus licencijavimo poskyrio vadovas Arvydas Adamonis.
„Mes atstovaujame ir atlyginimus už kūrinių naudojimą mokame daugybei žinomų užsienio muzikos autorių, bet vis tik norėtųsi, kad nebūtų pamirštami mūsų šalies autoriai, kurių mūsų bendrijoje registruota jau per 2000 ir jų gretos vis didėja. Natūralu, kad didėjant konkurencijai, kyla ir lietuviškos muzikos lygis, taigi ir mūsų atstovaujamas lietuviškas repertuaras darosi vis kokybiškesnis“, – teigia jis.
