Vilniuje porą sykių koncertavusi (ir, kalbama, į Lietuvą dar sykį viliojama) buvusi suomių grupės „Nightwish“ vokalistė Tarja Turunen – ne iš tų, kuri labai veržtųsi mokytis naujų muzikinių triukų.
Aukštas balso tembras, operos solistės vokalinės manieros, kietas metalo skambesys ir albumus įrašyti padedantys orkestrai – tai lyg Sarah Brightman, tik dainuojanti ne tvarkingai sėdinčių 50-mečių su kostiumais, o odinėmis striukėmis su kniedėmis pasidabinusių rokerių miniai.
Naujas, jau penktasis jos solinis albumas „The Shadow Self“ aria tą pačią vagą, kuri Tarjos vardą garsina jau keliolika metų. Dramatiškos melodijos, didingi priedainiai, gitarų, smuikų ir mušamųjų kaskados ir tamsos karalienės aureolė – pasaulyje yra milijonai žmonių, kuriems šito reikia, o Tarja su bendražygiais tai daro labai patraukliai ir talentingai.
Fortepijono garsais prasidedantis albumas vis dėlto pateikia porą siurprizų – pavyzdžiui, dainą „Demons In You“ padėjo įrašyti garsios švedų „death“ metalo grupės „Arch Enemy“ vokalistė Alissa White-Gluz – skamba išties efektingai, o kūrinio pradžia kiek primena net Tarjai visai nebūdingą fanko stilių. Dainoje „Love To Hate“ pasigirsta rytietiški motyvai, o akustinių gitarų dominuojama „The Living End“ yra galbūt „lengviausia“ ir švelniausia daina, kokią Tarja yra kada nors įrašiusi.
Vienas eksperimentas, tiesa, nuvilia – britų grupės „Muse“ dainos „Supremacy“ perdirbinys, kuriam Tarja nesuteikia nieko naujo, tiesiog aklai atkartodama kūrinio skambesį ir idėją.
Viskas čia kieta, tvarkinga, profesionalu, tačiau be didelės intrigos. Subrendusios, savo kelią radusios atlikėjos darbas – zonoje, kurioje ji žaidžia be didelės konkurencijos.
Įvertinimas – 8 iš 10.
Tarjos vaizdo klipas „Innocence“:
