Prieš metus M.Levickis Vilniaus salėje „Compensa“ surengė koncertą, kuriame grojo Antonio Vivaldi, Giuseppe Verdi ir kitų klasikų kūrinius, o taip pat – popmuzikos hitus.
Įdomiais režisūros sprendimais praturtinta muzika sulaukė tiek žiūrovų liaupsių, kad buvo nuspręsta šįmet šį šou atnaujinti ir perkelti į didesnę salę. Be to, ne tik Vilniuje – šį mėnesį „Classic Live Show“ pamatė Klaipėdos ir Kauno arenų žiūrovai, o šventinė kelionė prieš pat Naujuosius baigėsi „Siemens“ arenoje.
Prieš keletą metų pirmąją Didžiosios Britanijos klasikos albumų „topo“ vietą pasiekęs M.Levickis – vienas ryškiausių jaunųjų Lietuvos muzikantų, kuriam netrūksta gerbėjų. Į koncertą „Siemens“ arenoje susirinko apie 6 tūkstančius žmonių, tarp jų – ir nemažai žinomų M.Levickio bičiulių, tokių kaip aktorius Dominykas Vaitiekūnas, aktorius Vytautas Rumšas jaunesnysis, LRT televizijos vyriausiasis prodiuseris Audrius Giržadas.
Jie pamatė įspūdingą dviejų dalių šou su dideliais ekranais, kaskadininkų triukais ir režisierės Jurgos Klimaitės-Riebling sugalvotomis vaidybinėmis scenomis, kurios neleido nuobodžiauti net ir tiems, kurie menkai domisi klasikine muzika.
Tiesa, šį tą apie skambėjusių kūrinių autorius sužinojo visi atėję į koncertą – tarp melodijų balsas „už kadro“ pasakojo poetiškas istorijas apie juos.
Koncerto pradžioje žiūrovai pamatė nufilmuotus vaizdus iš užkulisių – automobiliu į areną atvykstantį, tada į sceną žengiantį M.Levickį.
Muzikanto liokajų vaidinantis aktorius Darius Petkevičius į sceną jį įvežė lovoje – pradėdamas pirmąją koncerto dalį „Sapnai ir legendos“, M.Levickis „pabudo“ ir užgrojo W.A.Mozarto kūrinį.
Skambant vienam kūriniui, iš arenos palubės pabiro natos – arčiau scenos sėdintys žiūrovai jas graibstė ir pasiliko kaip suvenyrą.
Vėliau iš palubės nusileido ir pats M.Levickis – pasidabinęs odinėmis kelnėmis, po akimis nupieštais dryžiais ir grodamas didžiuliame narve. Dar vienas efektingas šou epizodas – iš stiklinio indo į sceną paleisti drugeliai, kurie žiūrovus žavėjo ir M.Levickio koncerte prieš metus.
Kartu su savo suburto orkestro „Mikroorkestra“ muzikantais M.Levickis pirmojoje dalyje daugiausiai grojo klasikos kūrinius – nuo J.Brahmso iki A.Vivaldi ir ištraukų iš Piotro Čaikovskio „Spragtuko“.
Gerai nusiteikęs muzikantas atrodė visiškai atsipalaidavęs, nors koncerto scenarijus – toks intensyvus, kad vakaro kaltininkas galėjo pasijusti, lyg vaidintų sudėtingame spektaklyje.
Kartais net atrodė, kad kiek per sudėtingame – nuo šou elementų kartais norėjosi pailsėti.
Pirmosios dalies pabaigoje M.Levickis prisiminė ir roko muziką – aistringai sugrojo Stingo kūrinį „She's Too Good For Me“.
Antroji koncerto dalis atnešė dar daugiau siurprizų. Tarp žiūrovų eilių į sceną žengęs M.Levickis paskelbė, kad ši dalis vadinsis „Nuotykiai“.
„Visi mes patiriame nuotykių. Aš – irgi, įvairių, nuo bastymosi su akordeonu ant kupros po naktinį Paryžių iki kelionės privačiu lėktuvu į mažą šiaurės Škotijos salą, kur mane persekiojo pakvaišusi gerbėja, norinti, kad likčiau su ja gyventi“, – minią prajuokino Martynas. Žiūrovams jis dovanojo ir P.Čaikovskio, ir garsaus muzikos filmams kūrėjo Ennio Morricone melodijas – skambant pastarajai, ekrane sušmėžavo Romos vaizdai, o po salę motoroleriu važinėjo įsimylėjėlių porelė su didžiule puokšte rožinių balionų.
Grakščiu šokiu koncertą papuošė žymi baleto šokėja Jūratė Sodytė, o ariją iš G.Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ su M.Levickiu atliko tenoras Mindaugas Jankauskas – pargriovęs M.Levickį į kirpėjo kėdę ir publiką pakerėjęs bepročio mimika.
Netrukus į sceną žengė ir trys žavios, labai skirtingos moterys – operos solistė Ieva Prudnikovaitė (sudainavusi ariją iš G.Bizet „Carmen“ ir kūrinį „Hijo de la luna“), „La Comparsita“ melodiją sugrojusi smuikininkė Justina Auškelytė ir aktorė Oneida Kunsunga, atlikusi aistringąjį tango kūrinį „Maria de Buenos Aires“.
Koncerto desertui M.Levickis vėl pasiliko popmuziką – daugeliui klausytojų jo vizitine kortele tapusią JAV atlikėjos Lady Gagos hito „Telephone“ versiją.
Suvaidinęs, kad ekrane šmėstelėjusi Lady Gaga skambina būtent jam, M.Levickis išjudino visą koncertą jo dėmesingai klausiusią minią, ant žiūrovų galvų pasipylė konfeti, žodžiu, viskas – kaip roko ar popmuzikos šou finale.
Paskutinį tašką padėjo „Šokis su kardais“ - ugningas kūrinys baigėsi, orkestro muzikantams smičiais „nuduriant“ M.Levickį.
Žiūrovams patiko? Tikriausiai taip. Tie, kurie skersai žiūri į šou ir klasikos derinimą, po šių koncertų tikriausiai į Martyną žvelgs dar kreiviau.
Tačiau susidarė įspūdis, kad būtent šou elementai didelei daliai „Siemens“ arenoje susirinkusiųjų padėjo „suvirškinti“ dvi valandas klasikos, net jei tai buvo gana dažnai kitame kontekste girdimi kūriniai. Nuobodu šias dvi valandas tikrai nebuvo.
