Dar prieš J.Gonzalezo pasirodymą ant scenos klausytojai buvo panardinti į jausmų ir pojūčių jūrą – kaip apšildantis atlikėjas buvo pasirinktas ir gerą valandą ant scenos koncertavo talentingas šalies muzikas, kompozitorius Domas Strupinskas.
Kiek laiko prieš koncertą jau buvo pasklidę gandai, kad sceną apšildys talentingas Lietuvos kūrėjas, kuris būtent šiuo koncertu grįš į sceną. Tad, spėjimai pasitvirtino. Vėliau koncerto pabaigoje jam pagiriamojo žodžio nepamiršo pasakyti ir pati vakaro žvaigždė.
Argentinietiško kraujo turintis atlikėjas ant scenos pasirodė pusę 10 vakaro ir ne vienas, o su kameriniu orkestru. Šio pasirodymo Vilniuje melomanai laukė nekantraudami – tai kažkas šiek tiek daugiau nei paprastas koncertas. J.Gonzalezo pasirodymai su orkestru ypač vertinami.
Šiame koncertų ture, į kurį pateko ir dar niekada nelankytas Vilnius, J.Gonzálezo gyvo pasirodymo viziją padėjo išpildyti kamerinis orkestras „The String Theory“. Šį analogų pasaulyje neturintį modernistinį orkestrą sudaro net 22 profesionalūs švedų ir vokiečių muzikantai.
Dar likus mėnesiui iki koncerto J.Gonzalezo gerbėjai sulaukė ir kitos malonios dovanos. Kad neprailgtų koncerto laukimas, kino teatre „Forum Cinemas Vingis“ įvyko specialus seansas. Teatro ekrane buvo parodytas muziką, kiną ir animaciją jungiantis švedų filmas „The Extraordinary Ordinary Life Of José González“. Šio dokumentinio filmo pagrindinis objektas – ne kas kitas, o pats José Gonzálezas.
Puikus ėjimas, norint dar labiau sumasinti dainininko gerbėjus ar sudominti kitus kokybiškos muzikos mėgėjus. Juk filmas sukėlė nemažą intrigą – jame atskleista garsaus švedo filosofija, miego įpročiai ir jo muzikinės karjeros užkulisiai.
Beje, filme nuostabių tekstų kūrėju laikomas J.Gonzalezas kelia ir egzistencinius klausimus. Egzistencializmo bei melancholijos ir švelnaus trapumo kupina visa jo muzika. Į tai įsijausti ir pajusti gyvai galėjo visi, ketvirtadienį užpildę koncertų salę.
Į Vilnių dainininkas ketvirtadienį atvyko su trimis turo autobusais ir daugiau nei 30 asmenų komanda. Jau popiet socialiniame tinkle „Facebook“ J.Gonzalezas savo gerbėjams pasiuntė linkėjimą su savo paties nuotrauka. Ateisiantiems jis jau prieš vakarą pasižadėjo, kad laukia nuostabus koncertas.
O koncertų salė buvo pilnai užpildyta, dar likus savaitei iki koncerto buvo parduota daugiau kaip 2000 bilietų („Compensa“ salėje telpa 2500 žiūrovų). Prieš J.Gonzalezui pasirodant scenoje, praktiškai visos vietos buvo užimtos.
Jau trečiojo kūrinio metu ekspresyvus J.Gonzalezo ir orkestro pasirodymas sukėlė klausytojų emocijas ir ovacijas. Ir išties, užteko jo bei kitų muzikantų skleidžiamų emocijų, kad koncertas suvirpintų jausmus – išskyrus mėlynos ir raudonos spalvos apšvietimą bei kelių spalvų geometrinių spalvų sienelę, nebuvo pasirinkta jokių specifinių vizualizacijų.
Tiesa, švedo įvaizdis tiesiog neatsiejamas nuo jo pagrindinio muzikos instrumento – gitaros.
Koncerto metu buvo galima išgirsti ir vieną J.Gonzalezo dainą atliktą jo gitaros solo – tai įvyko po to, kai jis su orkestru į sceną grįžo jau po pirmojo atsisveikinimo su savo gerbėjais. Po to skambėjo dar keletas garsiausių jo kūrinių.
Koncerte vietoje klasikinio dainų atlikimo, buvo pasitelkta šiek tiek vibracijų. Kaip ir buvo žadėta, garsusis orkestras „The String Theory“ koncerto metu pasitelkė ne tik smuikus, būgnus, pučiamuosius bet ir grąžo garsus. Jie ėjo per klausytojų kūnus, kai dainininkas atliko vieną savo populiariausių kūrinių „Crosses“.
Dar koncerto metu buvo girdimas ir jaučiamas publikos susižavėjimas ne tik originaliai orkestro atliekamais J.Gonzalezo kūriniais, bet ir dirigento ekspresija. Moderniai muzikantų trupei vadovaujantis dirigentas, kuris, pasipuošęs juodais laisvalaikio drabužiais, tiesiog šėlo ant scenos ir taip viso koncerto metu kaustė visų dėmesį.
Reikia pripažinti, kad iš tiesų, be šio ypatingo orkestro, argentiniečių kilmės švedo koncertas nebūtų buvęs toks įspūdingas.
Ant scenos nedaugžodžiavęs dainininkas pats panaudojo kelis tradicinius kozirius. Prabilęs į publiką jis klausė, kaip visiems sekasi, darkart priminė ir akcentavo, kad tai – jo pirmasis kartas Lietuvoje. Neapsiėjo ir be lietuviško „ačiū“.
Tiesa, vis tiek stipriausiu koncerto Vilniuje koziriu paties J.Gonzalezo kūriniai. Net ir nesidomintys juo, ko gero, puikiai žino kūrinį „Heart beats“, kuris taip pat skambėjo ketvirtadienio naktį – mokančių šios dainos žodžius ir dainavusių kartu, buvo dauguma.
Per netgi dvi valandas trukusį koncertą švedas sudainavo populiariausius savo kūrinius, tarp kurių „Teardrops“, „Down the line“, „Leaf off/ The cave“.
Publikos dėmesį muzikantai laikė iki pat paskutinės minutės. Ir nors didžioji dalis J.Gonzalezo dainų melancholiškos, po šio koncerto su orkestru (beje, tai jau antras toks tandemo koncertinis turas), klausytojai išėjo namo garantuotai pasikrovę energijos.
Jau penktadienį, tęsdamas savo europinį turą, švedas pasirodys Estijos sostinėje Taline.
