Naujausias „Skylės“ albumas išleistas su užmoju – dvi kompaktinės plokštelės, gražiai pagaminta knygelė su įspūdingomis iliustracijomis. Ši muzika to nusipelno – be to, tai dar ir gerokai neįprastas (muzikiniu požiūriu) „Skylės“ leidinys.
Pirmoji albumo dalis – 2015-aisiais įvykusio koncerto Karmazinų pilkapyne įrašas. Jame grupė atliko dainų ciklą, sukurtą pagal liaudies ir „Skylės“ lyderio Roko Radzevičiaus tekstus. Visus kūrinius vienija siužetas – anot muzikantų, tai kūrinys, įkvėptas senovės lietuvių gyvybės ir anapusinio pasaulio sampratos, laidojimo papročių bei jų atspindžių liaudies dainose, pasakose ir mitologijoje.
Pasakojimas perteikiamas personažų – brolio, mirusio nuo gyvatės įkandimo, į kitą pasaulį jo gelbėti iškeliavusios Sesers bei kelionėje sutiktų Dūšelių – lūpomis.
Skamba labai rimtai, tačiau klausytis – stebėtinai lengva. Nuo graudžių raudų („Pūsk vėjau“) iki švelnių baladžių („Man toli iki tavęs“) ar net trankiai šuoliuojančių dainų („Dūšios gyvačių akim“) – grupė kuria užburiančią folkroko pasaką ir primena, kodėl šiame žanre Lietuvoje jai vis dar nėra lygių.
Ypatingi komplimentai – vokalinei grupei „Baltos sielos“, choriukui, kuris suteikia ypatingo žavesio ir jėgos daugeliui dainų. Graži, žadinanti vaizduotę, poetiška muzika, puikiai tiktų lietuviškam kino filmui apie viduramžius.
O tada ateina antroji albumo dalis, kurioje – tų pačių dainų versijos, įrašytos elektroninės muzikos kūrėjų Jono Jurkūno, Martyno Bialobžeskio ir kitų. Ne, būkite ramūs, „Skylės“ dainos čia nevirsta šokių muzika.
Daugumos šių versijų tempas – lėtas, skambesys – eksperimentinis, kuriantis švelnią, o kartais – nerimą kuriančią atmosferą. Vieną įtaigiausių versijų sukūrė Donatas Bielkauskas-Donis, įvilkęs dainą „Man toli iki tavęs“ į svaigų „ambient“ stiliaus garsų ir aidų foną.
Rezultatas – dvi valandos atradimų. Tiems, kurie pasiilgo prasmę turinčios muzikos.
Įvertinimas – 9 iš 10
Dainos „Devynerius metus“ Donio remiksas:
