Grupės dainininkas Guy Garvey - pusamžis vyras su alaus pilvu. Grupės muzika - dažniausiai melancholiška ir rami, tekstai - kapstantys giliau nei „aš tave myliu“ ar dainos apie barus ir pasilinksminimus.
Nepaisant to, Didžiojoje Britanijoje į šios grupės koncertus ateina dešimtys tūkstančių, o prieš keletą metų įvykęs pasirodymas festivalyje „Positivus“ Latvijoje parodė, kad ir prie Baltijos krantų netrūksta mėgstančių jos muziką.
„Little Fictions“ - septintasis „Elbow“ albumas, kuriame grupė toliau aria tą pačią švelnaus, melodingo roko vagą, bet su šiokiais tokiais subtiliais pokyčiais. Pavyzdžiui, mušamųjų partijos šįkart - kur kas keistesnės ir labiau intriguojančios, o kai kur pasigirsta ir Mančesterio simfoninio orkestro ir choro garsai.
Užtat niekur nedingo šiluma - esminis žodis, kai kalbama apie „Elbow“. G.Garvey dainuoja taip, kad juo patiki akimirksniu. Tokių ramių, bet įtaigių balsų muzikos scenoje yra mažai - mąslioms grupės dainoms jis tinka tobulai.
Ryškiausia daina? Tokia norisi skelbti „All Disco“ - švelnią, bet su didingu priedainiu, taip ir besiprašančiu į didelių festivalių scenas. Kažkuo tai primena „One Day Like This“ - 2008-ųjų dainą, kuri buvo tokia populiari, kad nuolat skambėjo Londono olimpiadoje ir buvo niūniuojama tuomečio britų premjero Davido Camerono.
Užuomina į jį, beje, čia irgi yra - dainoje „K2“, kurioje G.Garvey lieja apmaudą, kad Didžioji Britanija nusprendė išstoti iš Europos Sąjungos. O šiaip čia - 50 minučių protingai parašytų, įtraukiančių dainų, kurios įrodo, kad roko Olimpe galima atsidurti ir be fejerverkų ar trankių garsų. Rokas mąstantiems ir mokantiems klausytis? Galima sakyti ir taip. Be abejo, tai ir toliau labai primena kiek "supopsintą" dainininko Peterio Gabrielio variantą - labiausiai dėl panašaus G.Garvey balso tembro ir dainavimo manieros. Bet tai - jokia bėda.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Vaizdo klipas "Gentle Storm":
