Šiame koncerte buvo pristatyta ir nauja grupės sudėtis - o ši vinilo plokštelė, kurią „ba.“ lyderis Benas Aleksandravičius vadina antruoju grupės albumu, yra lyg savotiškas atsisveikinimas su ankstesniu etapu.
Šešios dainos, iš kurių dvi („Saulėsužtemimas“ ir „Kūną palikai/atsibudai“) girdėtos dar pernai išleistame minialbume, yra mažiau muzikos, nei tikriausiai norėtųsi „ba.“ gerbėjams. Bet pačios dainos tikrai nenuvilia.
Per efektų jūrą perleistas Beno balsas ir rėksmingas priedainis kūrinyje „L2“, tamsi melancholija kūrinyje „Vaikai²“, šaiži agresija dainoje „Sapne/Patalpoje“ - „ba.“ dar kartą primena, kad purvino, depresyvaus, „grunge“ stiliaus estetikai palankumo neslepiančio roko fronte jie Lietuvoje neturi lygių.
Stipriausias albumo kūrinys - svajingas vienatvės ir liūdesio himnas „Auka“, „apvilktas“ gitaromis, kurios atrodo nužengusios iš britų grupės „Placebo“ įrašų.
Jei reikėtų vieno žodžio, apibūdinančio šį „ba.“ albumą, jis būtų „nerimas“. Nežinia, apgalvotai ar intuityviai, B.Aleksandravičius savo muzikoje sugeba apčiuopti sumaištį, kuri šiame visuotinio pervargimo ir vertybių krizės amžiuje sukasi ne tik jaunų žmonių galvose. Karštligiškai ir aistringai, be lašo linksmumo, jis kuria vaizdinius, kurie žavi vis daugiau klausytojų.
Ne, tame koncerte, į kurį muzikantai dėjo daug vilčių, „Siemens“ arena nebuvo pilna. Bet matant, kokiais žingsniais į priekį eina ši grupė, niekas nenustebs, jei vieną dieną ir dešimties tūkstančių minia „ba.“ koncerte neatrodys per didelė.
Įvertinimas - 9 iš 10.
Klipas "Kūną palikai/atsibudai":
