Nuo 1976 iki 1984 metų tuomečio Vilniaus inžinerinio statybos instituto auklėtinių suburta grupė buvo ryškiausi Lietuvos progresyviojo roko vėliavnešiai.
Jie grojo „Pink Floyd“, „Gentle Giant“ ir kitų ryškių Vakarų grupių įkvėptą muziką, kuri patiko ne visiems.
Etatiniu Lietuvos valstybinės filharmonijos ansambliu tapusi grupė ne kartą buvo priversta keisti programą, jos 1983-aisiais įrašyta plokštelė „Lauke ir viduj“ tada taip ir nepasirodė, o po metų kompozitorių komisija nusprendė, kad „Saulės laikrodžio“ muzikoje - per daug nihilizmo ir pesimizmo. Grupei buvo uždrausta surengti koncertą, į kurį buvo parduoti visi bilietai, ji buvo išmesta iš filharmonijos.
„Iš esmės tai reiškė, kad netekome visų galimybių groti ir repetuoti. Tačiau šiandien vėl grojame“, - šypsojosi grupės gitaristas ir vokalistas Gintautas Rakauskas.
Tapęs verslininku ir grupės „Antis“ nariu, G.Rakauskas nepamiršo „Saulės laikrodžio“ laikų - dar 2008-aisiais grupės muziką atliko keliuose koncertuose.
2010-aisiais grupė atgimė ir nuo to laiko retsykiais koncertuoja.
Kartu su G.Rakausku šiuo metu joje groja senosios sudėties būgnininkas Robertas Vilčinskas ir neseniai prisijungęs bendramintis, žinomas pianistas bei pedagogas Saulius Didžiulis.
„Saulės laikrodyje“, kaip ir vėliau „Antyje“, grojo ir garsus kompozitorius, dirigentas Vaclovas Augustinas.
„Jis išlieka dvasinis grupės narys ir konsultantas, bet su mumis šiuo metu negroja scenoje. Vaclovas tiesiog labai užsiėmęs - vadovauja chorui „Jauna muzika“ ir šiaip turi begalę veiklos“, - pasakojo G.Rakauskas.
Šių metų pradžioje vinilo plokštelėje, kaip ir buvo sumanyta prieš 34 metus, pagaliau buvo išleistas albumas „Lauke ir viduj“.
Susirinkę pagroti vyrai nestabdė apsukų - šeštadienį Vilniaus klube „Tamsta“ bus pristatė naujas „Saulės laikrodžio“ albumą „Subliminal Messages“.
„Kai 1984-aisiais nustojo groti „Saulės laikrodis“, tokios muzikos daugiau Lietuvoje nebeliko, ji sunyko. Mes nešėme progresyviojo roko vėliavą. Pasikeitė aplinka, žmonės suprato, kad iš to neuždirbsi, be to, šią muziką sudėtinga groti. Laivas prarado kapitoną.
Norėjau užpildyti tą spragą. Mes ir šiandien grojame 1985-ųjų skambesio muziką, nors naujo albumo dainos - parašytos šiais laikais.
Tęsiame savo tradiciją, renkame prarastus žiūrovus. Gal net pavyks įskelti šiokį tokį judėjimą, kitais metais norime surengti nedidelį progresyviojo roko festivalį“, - kalbėjo G.Rakauskas.
Kai 1984-aisiais „Saulės laikrodžio“ koncertas buvo uždraustas valdžios, o tada - užkirstas kelias profesionaliai muzikuoti, Gintautas jautė didelę nuoskaudą.
Dabar, sako, ji jau praėjo, tačiau muzikantas dažnai susimąsto, kaip tai pakeitė jo gyvenimą.
„Nesakau, kad į blogą pusę. Bet vis galvoju, ką galėjome sukurti per tuos 30 metų. Gaila, juk galėjome nemažai nuveikti, prisidėti prie Lietuvos roko kultūros kūrimo. Mano nuomone, Latvijoje ji visa galva aukštesnė“, - svarstė muzikantas.
Šiandien rokas „Saulės laikrodžio“ lyderiui - tik širdžiai mielas pomėgis. 58-erių G.Rakauskas vadovauja įmonei, kurioje, kaip pats sako, 40 mokslo daktarų kuria chemijos duomenų bazes.
„Visi, kurie groja „Saulės laikrodyje“ ir padeda grupei, daro tai iš idėjos ir meilės.
Mums visiems svarbu, kad ši grupė toliau rašytų istoriją. Tęstinumas gali duoti suvokimą, vertę ir prasmę.
Kiekvienas mūsų kūrinys turi prasmę ir idėją. Pavyzdžiui, viena daina yra įkvėpta George'o Orwello knygos „Gyvulių ūkis“. Nėra kūrinių, kurie būtų tiesiog gražios melodijos ar priedainiai. Norisi savo muzika kažką pasakyti. Būtent to aš šiandien labiausiai pasigendu scenoje“, - kalbėjo muzikantas.
Ar jis nepasiilgsta „Anties“. Gal pernai vasarą paskutinius koncertus surengusi grupė, kuri buvo kur kas populiaresnė nei „Saulės laikrodis“, paskubėjo?
„Ne. Smagu prisiminti „Antį“, juk joje praėjo 20 metų mano muzikinio gyvenimo. Bet „Antis“ labai daug visko įrašė, pasakė, sudainavo, nufilmavo.
Palikimas - didelis ir pilnavertis. O nusigroti taip, kad žmonės pradėtų mūsų gailėti, nesinorėjo“, – nusijuokė G.Rakauskas.
