Iki koncertų Marijonas pažadėjo papasakoti kelis padavimus apie savo populiariausias dainas. Šį kartą apie „Balintas sienas“. Be to, jis net išsaugojo patį pirmą melodijos įrašą, kurį nuo šiol galima išgirsti viešai.
Marijonas Mikutavičius: „Balintos sienos“ gimė Kaune. Labai gerai pamenu, nes tai vienas iš retų atvejų, kai įvyksta tarsi kūrybinis nušvitimas ir kažkas duoda užuominą. Netikiu ateiviais, Jėzumi Kristumi beržo tošyje ar kad kūrėją po slaptus užkaborius tarsi girtą vedžioja papinga fėja, tačiau tikiu akimirkos impulsu, blykstelėjusia pirmine, neapdorota idėja ir netgi garsiniais ženklais.
Buvo 2013-ieji. Sėdėjau kažkur Savanorių prospekte savo automobilyje ir laukiau susitikimo su šokių grupės RED generolu Rugile. Grojanti radijo stotis staiga užstrigo ir pradėjo leisti keistą, virpuliuojantį bet kartu ritmišką garsą. Smalsiai palaukiau, kol gedimas pasitaisys, tačiau garsas sklido toliau.
Būtent tada išsitraukiau telefoną ir pradėjau įrašinėti, kartu kažką niūniuodamas. Tai buvo labai greita, labai spontaniška, visiškai daug nemąstant – grynas, pirminis nuotaikos pliūpsnis. Jau sakiau, kad nemėgstu nieko mistifikuoti, tačiau tas kartas kažkuo buvo išskirtinis. Tarsi kažkokie signalai iš kosmoso, kurių laukia nežemiškų civilizacijų ieškantys svajotojai.
Suprantu, kad technikai tam rastų paprastą paaiškinimą, tačiau man patiko galvoti, kad tai buvo ŽENKLAS ir nusprendžiau įrašyt dainą su ta pačia melodija, kuri savaime susidėliojo tą žiemos vakarą Kaune.
Mes netgi palikome fragmentą to užstrigusios radijo stoties garso, kurį įsirašiau, ir juo prasideda „Balintos sienos“. Balintomis, aišku, jos tapo tik po to, nes tekstas gimė vėliau. Dainą įrašėme kartu su klavišininku ir prodiuseriu Vytautu Bikumi. Jis padarė genialų darbą aranžuodamas ir šiam kūriniui, kaip reta, neturiu jokių priekaištų“.
