Populiarus Lietuvos atlikėjas, du M.A.M.A. apdovanojimus šįmet pelnęs Ignas Pociūnas (toks tikrasis Daddy Was A Milkman vardas) penktadienį surengs iki šiol didžiausią savo koncertą Vilniuje – dainuos salėje „Compensa“.
Antrąjį albumą kitais metais išleisiantis dainininkas, pagarsėjęs melodingais ir melancholiškais popmuzikos kūriniais, jau yra žinomas ne tik Lietuvoje.
37-erių atlikėjas, išgarsintas hito „Breathe In“, koncertuoja ir Latvijoje – šį mėnesį buvo išpirkti visi bilietai į jo koncertą Rygoje, jo dainos dažnai skamba kaimynų šalies radijo eteryje.
Naujienų portalo lrytas.lt konferencijoje apsilankęs atlikėjas atsakė į skaitytojų klausimus – apie gyvenimą emigracijoje, buvusį darbą nekilnojamojo turto srityje, šeimą ir daug kitų dalykų.
– Dainuojate tik angliškai. Ar nėra minčių įrašyti dainą lietuvių kalba?
– Yra viena, mėgėjiškai įrašyta, kai man buvo aštuoniolika. Apie meilę, mergaitę. Draugai klausia, kada ją paviešinsiu. Žinau, kad niekada. (Juokiasi).
Kol kas rašyti dainas lietuviškai netraukia. Anglų kalba – labai spalvinga, man taip dainuoti kol kas gražiau.
– Septynerius metus gyvenote JAV. Ką ten veikėte?
– Lengviau pasakyti, ko ten neveikiau. (Juokiasi). Gaminau medinius židinius, stačiau ir grioviau namus, dirbau pardavėju, restorane salotas ruošiau, kroviau lentynas, kol vieną naktį pavargęs parduotuvėje užmigau.
Buvau ir pieno išvežiotojas. Iš ten ir kilo mano slapyvardis – „Tėtis buvo pienininkas“. Tėtis – nes turiu du vaikus. O ar pats mėgstu pieną? Šiek tiek, kad dantys neiškristų.
– O jūsų tėtis kuo buvo?
– Jaunystėje buvo ūkininkas. Kelerius pirmuosius gyvenimo metus praleidau Pamūšio kaime, netoli Ukmergės. Ne, karvės melžti nemokėjau – aš jos bijojau. (Juokiasi.)
– Daug kas veržiasi išvykti iš Lietuvos, o jūs į ją grįžote. Jums čia patinka?
– Labai. Išvykti kuriam laikui – naudinga. Iš šalies geriau matai, ką gero turime čia. Tiems, kuriems atrodo, kad svetur kur kas geriau, sakau – nebūtinai. Yra daug priežasčių, dėl kurių Lietuvoje patogu gyventi.
– Sugrįžęs į Lietuvą dirbote nekilnojamojo turto agentu. Kokį brangiausią butą ar pastatą esate pardavęs?
– Ne itin brangų – tada jis kainavo apie pusantro milijono litų. Kiek gauna agentas? Tris procentus. Ne tiek daug, kiek atrodo.
Jei moki mokesčius ir esi sąžiningas pilietis.
– Jei nebūtumėte tapęs atlikėju, toliau tą darbą dirbtumėte?
– Manau, taip. Šiaip aš – gana tingus žmogus. Bet man šis darbas labai patiko – daug bendravimo su žmonėmis, situacijų sprendimo. Bet teko rinktis. Visi ateidavo į darbą aštuntą, o aš – vienuoliktą, nes visą naktį rašydavau dainas.
Metus taip tempiau, bet paaiškėjo, kad ilgai taip negali būti. Vienu užpakaliu dvi kėdes užsėsti labai sunku.
Tai nereiškia, kad turiu labai daug laisvo laiko. Keliuosi septintą ryto, vedu vaikus į darželį. Yra repeticijos, vokalo pamokos. Atsirado laiko sportui, tuo labai džiaugiuosi.
– Ar neketinate dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje?
– Esu apie tai mąstęs. Konkursai man įdomūs, bet dalyvauti neplanuoju.
Tiesiog netraukia manęs. Man patinka patikrinti dainą, o „Eurovizijai“ reikia naujos.
– Kodėl koncertuose slepiate akis akiniais nuo saulės?
– Taip geriau jaučiuosi – jie suteikia saugumo. Būnant scenoje, susipina daug įvairių jausmų, ne visus juos aš pats pažįstu. O ir šiaip – dažniausiai dainuoju užsimerkęs, į tai būtų neįdomu žiūrėti.
– Ką norite gauti nuo Kalėdų Senelio?
– Muzikinių instrumentų, programų muzikai kurti. Tai man dabar – svarbiausia. Patefono turbūt kitais metais prireiks. Ketinu išleisti vinilo plokštelę, kurios pats labai laukiu.
– Skeptikai kartais sako, kad niekada neprabundate dainuodamas. Ar esate bandęs parašyti linksmą dainą?
– Aš prieš save negali eiti. Man nesmagu atsibusti. Man patinka rami muzikos, kurią atlieku, spalva. Nenoriu niekuo apsimesti. Kuo natūraliau, tuo geriau.
– Koks yra didžiausias jūsų karjeros tikslas?
– Svajonė – surengti koncertą „Royal Albert Hall“ Londone. Anksčiau esu internetu matęs Adele koncerto ten įrašą. Šįmet su žmona buvome Londone – grojo puikus britų atlikėjas Michaelas Kiwanuka, gavome bilietus ir nuėjome. Kai užėjau, jausmas buvo pribloškiantis. Tai man būtų labai didelis įvykis.
– Ar patinka krepšinis, už kurią komandą sergate?
– Pats vaikystėje žaidžiau Vilniaus vaikų komandose.
Iki šiol dažnai žiūriu varžybas, palaikau rinktinę ir „Lietuvos rytą“, žiūriu ir „Žalgirio“ rungtynes Eurolygoje.
– Kokios trys didžiausios jūsų gyvenimo vertybės?
– Ramybė, vaikai ir šeima. Didesnių neįmanoma sugalvoti.
Mano kūrybą labiausiai įkvepia šeima, džiaugsmas ir rūpesčiai joje.
– Ką jūsų vaikai sako apie jūsų muziką?
– Jiems – ketveri ir šešeri. Kartą per mėnesį važiuojame pas uošvius į Tauragę. Kitokia muzika mašinoje negali groti – tik tėvelio. Kai sūnus užmiega, dukra niūniuoja. Man tai smagu. Dar jai patinka „Gangnam Style“ ir „Despacito“. Tiesa, mano koncerte jie dar nebuvo – dar maži, trūksta kantrybės.
– Ką palaikote skandale dėl nuogo užpakalio – jį nuotraukoje parodžiusį Saulių Urbonavičių–Samą ar jį aršiai sukritikavusį Egidijų Dragūną?
– Nemanau, kad tai didelis skandalas. Pažįstu Samą, nemanau, kad jis labai tuo užpakaliu didžiuojasi ar dėmesio norėjo pritraukti.
Nestoju nė į vieną pusę, nereikėtų viso to sureikšminti.
