Po premjeros Klaipėdos „Švyturio“ arenoje atėjo eilė sostinei – į pasirodymą Vilniaus „Siemens“ arenoje susirinko per šešis tūkstančius žiūrovų.
Miuziklas, kurį jo kūrėjai vadina metų premjera, pasakoja lietuviams puikiai žinomą Eglės ir Žalčio legendą – pasaką, kurioje susipina meilė, liūdesys ir išbandymai.
Režisierės Vestos Grabštaitės sukurtame muzikiniame spektaklyje skamba muzika ir tekstai, sukurti grupės „Skylė“ lyderių – sutuoktinių Roko Radzevičiaus ir Aistės Smilgevičiūtės.
Aistei patikėtas ir vienas iš dviejų pagrindinių – Eglės vaidmuo. Žaltį vaidina gruodį vos spėjantis tarp savo koncertų ir miuziklų blaškytis Mantas Jankavičius.
Žinomų dainininkų čia yra ir daugiau – Eglės seseris vaidina Karina Krysko ir Aistė Lasytė, brolius – Povilas Meškėla ir Vladas Kovaliovas, Žalčio brolius – Jeronimas Milius ir Tadas Juodsnukis, pasakotoją Moterį-Gegutę – ne tik dainuojanti, bet ir fleita miuzikle grojanti Neda Malūnavičiūtė.
Spektaklyje vaidina ir būriai šokėjų – iš Gyčio Ivanausko teatro, ansamblio „Lietuva“, Žalčio palydą įspūdingai įkūnijančio buto šokio teatro „Okarukas“.
Miuziklai Lietuvoje – žanras, kuris lyg ir nėra pats populiariausias, tačiau išskirtinės didelio masto premjeros jau keliolika metų surenka dideles minias.
Nuo „Meilė ir mirtis Veronoje“ pastatymo „Siemens“ arenoje ar „Velnio nuotakos“ Vingio parke iki prieš kelerius metus galingai sužibėjusio „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ - tūkstančiai parduotų bilietų rodo, kad įdomiai pateiktos muzikinės istorijos vilioja lietuvius.
„Eglė žalčių karalienė“ turi ryškų R.Radzevičiaus muzikos antspaudą. Per pastaruosius dvylika mėnesių jis spėjo su „Skyle“ išleisti albumą „Dūšelės“, parašyti miuziklą vaikams „Kakės Makės gimtadienis“ ir šį, naujausią savo darbą.
Nuo savęs nepabėgsi – kartais lyriška, o kartais trankesniu roku padvelkianti miuziklo muzika kartais primena kitą populiarų Roko miuziklą „Jūratė ir Kastytis“.
„Skylės“ ideologas moka kurti nuostabią lyriką – šiame žanre tai stiprioji jo pusė. Eglės ir Žalčio meilės duetas, prieš porą savaičių patalpintas ir internete, yra kūrinys, kuris tikrai galėtų nuolat skambėti radijo eteryje, turintis visus įsimenančios popdainos požymius.
Netrūksta ir muzikinio herojizmo, būdingo „Skylės“ dainoms. Tačiau šioje dramatiškoje istorijoje tai – labiau privalumas nei trūkumas.
A.Smilgevičiūtės tekstai irgi nusipelno pagyrų – iki skausmo žinomą istoriją papasakoti lengvai ir nebanaliai reikia gabumų.
Vaizdas scenoje tikriausiai nepritrenks – sukabinti irklai, simbolizuojantys jūros stichiją, žemės vartus imituojanti, judanti trikampė dekoracija, gigantiška kriauklė ir du dideli ekranai, leidžiantys iš arti matyti atlikėjų veidus.
Užtat kostiumai ir šokėjai tikrai prikaustys žvilgsnius – grakščiai judanti Žalčio palyda, į žvynus primenančius kostiumus įsispraudę atlikėjai, į įspūdingo ilgio kasą plaukus susipynęs J.Milius atrodo įdomiai ir stilingai.
Drabužių kūrėja Vida Simanavičiūtė atliko puikų darbą – kartu su puikiai parinktu apšvietimu dalis kostiumų puikiai sukuria magiško pasaulio įspūdį, kuris kontrastuoja su paprastus kaimo darbininkus primenančiais Eglės brolių drabužiais.
Ar „Eglė žalčių karalienė“ prisijaukins tiek žiūrovų, kiek „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“? Anksti prognozuoti. Iš pirmo žvilgsnio naujojo miuziklo dainos atrodo labiau įsimenančios ir gebančios pritraukti platesnę auditoriją.
Tačiau Eglės ir Žalčio istorija neturi kito kozirio – Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės istorija savaip žadina pasididžiavimo istorija ir patriotizmo jausmus.
Visa kita – reklamos reikalas. Atsiliepimai apie pirmuosius „Eglės žalčių karalienės“ parodymus turėtų būti geri.
Šį sekmadienį miuziklas bus rodomas Kauno „Žalgirio“, o gruodžio 26-ąją – Panevėžio „Cido“ arenoje.
