Pasibaigus pirmam „Eurovizijos“ atrankos koncertui, Godo daina „Fire Fountain“ užėmė antrąją vietą. Komisijos nuomone, pirmosios vietos ji buvo verta tiek pat, kiek ir galiausiai lydere tapusi Ieva Zasimauskaitė.
Visai neblogai atlikėjai, apie kurią prieš šios atrankos pradžią žinojo nedaug kas.
Neįprasti, kone šamaniški judesiai, keisti drabužiai, ramaus tempo daina – to pakako, kad „eurovizinį“ žaidimą sykį jau laimėjęs Vaidas Baumila feisbuke parašytų „GODO!“
Trumpai tariant, jei vienas tikslų buvo atkreipti dėmesį į save, Godai tikrai pavyko.
„Tai buvo viena priežasčių, dėl kurių ėjau dalyvauti. Bet ne vienintelė“, – nusijuokė mergina.
Kalbėdama ji žvelgia plačiu, kone vaikiškai smalsiu žvilgsniu, atvirai pasakoja apie gana intymias gyvenimo detales. Ir šiaip – tarp bandančių save pateikti kuo tobuliau ji atrodo lyg ateivė iš kosmoso.
Jei „Eurovizijos“ atrankoje ją pamatėte pirmą sykį, gali būti, kad jums taip tik atrodo.
Prieš ketverius metus Goda dalyvavo TV šou „Lietuvos balsas“ ir jame pateko į superfinalą. Tačiau apie tai kalba be didelio džiaugsmo.
„Į tą laidą patekau, nes užpildyti anketą paragino mokytoja. Manau, kad iki superfinalo nuėjau, nes gal buvau reikalinga laidos kūrėjams – kaip alternatyva.
Man tebuvo aštuoniolika, nebuvau pakankamai stipri, kad perteikčiau, kas aš ir ko noriu. Mane įvardydavo kaip keistąją ar mįslingąją, bet ten nejutau galimybių atsiskleisti.
Visiškai nenorėjau laimėti, toje laidoje atsidūriau ne savo noru. Laimėjusi būčiau gavusi sutartį, ir vadybininkai už mane toliau būtų sprendę, ką dainuoti, ką daryti. Buvau neapsisprendusi mergina, kuria lengva manipuliuoti“, – prisiminė Goda.
Jos kelias į muziką prasidėjo gerokai anksčiau. Panevėžyje gimusi ir augusi mergina mokykloje lankė chorą, bet jį metė, nes „pabodo dainuoti apie visokias nesąmones, žvėriukus ir traukinius“.
Tai skamba kaip klaidingų startų sąrašas – būdama šešerių, ji muzikos mokykloje pasirinko smuiko specialybę, nes buvo susižavėjusi Vanessa Mae. Vėliau lankė privačias vokalo pamokas. Abu šiuos užsiėmimus metė, nes suprato, kad tai – ne jai.
Vienuoliktoje klasėje ji pradėjo mokytis Kaune, Juozo Gruodžio konservatorijoje. Tada persikraustė į Vilnių ir įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją – studijuoti džiazo. Kaip pati sako, greitai suprato, jog šios studijos jai kelia siaubą, tad vėl nuėjo kitu keliu – mokytis meno vadybos, kurios ketvirtajame kurse šiuo metu studijuoja.
Visų šių pokyčių fone skambėjo muzika – dar paauglystėje su bendraminčiu iš Panevėžio Jokūbu Tulaba Goda pradėjo groti grupėje „Revelation“, kuri vėliau virto duetu „Leaded By Two“.
Prieš porą metų grupė laimėjo Vilniaus klube „Tamsta“ rengiamą konkursą „Garažas“, kuris laikomas jaunų talentų kalve, bet ir liko žinoma tik gana nedideliam ratui klausytojų.
Dabar ji vadinasi „Tillae“. Pavadinimas „Leaded By Two“ buvo tiesiog viena iš daugybės tuomet dar paauglės Godos sugalvotų frazių, užrašytų paskutiniame sąsiuvinio lape. „Tillae“ atsirado kitaip.
„Jis kilo nuo prancūziško žodžio „tilleul“, kurį radau po ilgų paieškų, kažkokiame neįprastų žodžių žodyne internetuose. Šis žodis naudojamas liepos lapų spalvai įvardyti.
Nežinodama, kaip jis tariamas, pamaniau, kad jis primena lietuvišką žodį „tyliau“. Tai man patiko ir nusprendžiau naudoti mūsų pavadinimui, bet sužinojau, kad kažkokia baldų kompanija taip jau pasivadinusi.
Nusprendžiau žodį keisti tol, kol jis man patiks galutinai ir bus tariamas taip, kaip noriu. Galiausiai pasilikome prie dviejų skiemenų – man ir Jokūbui – bei laisvos formos tarimo“, – paaiškino Goda.
Atrodo, šioje grupėje niekas nėra taip jau paprasta. Praėjusių metų pabaigoje duetas išleido albumą „Late Night Grocery Shopping“ – meancholišką, svaigų popmuzikos ir ritmenbliuzo kokteilį, skirtą, kaip rašo pati grupė, amžinai savęs ieškantiems, prekybos centruose klaidžiojantiems romantikams. Ir ne tik jiems.
Tačiau „Eurovizijos“ atrankoje skambančios dainos „Fire Fountain“ šiame albume nėra. Ir, nors prie jos aranžuotės prisidėjo Godos muzikinis partneris Jokūbas, į konkursą ji atėjo viena.
„Jokūbas pats nenorėjo. „Eurovizija“ – konkursas, kuriame negrojama gyvai. Jam tiesiog nebūtų ką veikti scenoje“, – šyptelėjo Goda.
Kūrinį ji parašė praėjusią vasarą – tuomet neturėdama nė mažiausios minties, kad jis galėtų skambėti „Eurovizijos“ atrankoje.
„Sėdėjau su žmogumi ir žiūrėjau į ugnį. Man tas žmogus atrodė kaip vartai į laisvę.
Mūsų santykiams rutuliojantis mąsčiau apie išsilaisvinimą, apie tai, kad už tai esi atsakingas tik pats. Buvo laikai, kai svajojau bėgti iš Lietuvos, maniau, kad laisvai save reikšti ji trukdo, kad mano veiksmai ir pasirinkimai čia kritikuojami, ne taip kaip kokiame Niujorke ar Londone.
Bet juk viskas priklauso nuo manęs pačios, leisiu sau būti savimi ar ne. Ar tas žmogus, kuriam parašiau dainą, šalia? Taip, tai daina mano mylimam žmogui“, – atskleidė Goda.
Dalyvauti „Eurovizijos“ atrankoje ją pastūmėjo bendrakursis, kuriam šis projektas taps bakalauro darbo pagrindu.
„Bet yra ir kitų priežasčių. Tai vieta, kur daug žmonių klausosi ir atranda muziką. Be to, yra įsigalėję standartai, kas yra „Eurovizijos“ muzika. O aš noriu parodyti, kad standartų nėra, kad čia gali daryti ką nori.
Ar tikiu, kad galiu laimėti? Taip. Žiūrėjau savo pasirodymą – kol kas įvertinčiau šešetu ar septynetu. Tikrai galiu geriau, dar reikia įgyvendinti visą idėją. Norėčiau vykti į Portugaliją. Manau, tai būtų geras pasirodymas – skambėtų jauno žmogaus iš Lietuvos, gimusio jau nepriklausomoje šalyje, jausmas“, – svarstė Goda.
Pirmas pasirodymas atrankoje buvo paruoštas paskubomis – kone per savaitę, Godos draugei jos sceninius drabužius siuvant naktimis. Antras, tikina dainininkė, bus paruoštas kruopščiau ir įdomesnis.
Dalyvavimą atrankoje ji linksmai vadina avantiūra. Bet jų Godos gyvenime netrūksta ir be „Eurovizijos“.
Vidurinėje mokykloje ji geografijos vadovėlyje pamatė Gibraltaro pavadinimą ir apsisprendė, kad kada nors būtinai jį aplankys. Pernai taip ir nutiko – į žemyno pakraštį Goda nusibeldė pakeleivingomis mašinomis išjungusi telefoną. Ir kiek išsigandusi, nes nustojus veikti banko kortelėms, turėjo tik grynųjų pinigų, tad baiminosi, kad ją kas nors apvogs.
Mergina jau spėjo aplankyti Izraelį, Islandiją, o JAV vieną vasarą dirbo restorane, kur išgirsti žodžiai paskatino susimąstyti, jog savo ateitį nori kurti Lietuvoje.
„Kita darbuotoja man vis sakė „da“. Kaip rusei. Labai pykau, galvojau, taip negalima.
Grįžusi supratau, kad Lietuvoje – tiek daug gražių vietų. Jų nereikia ieškoti toli, jos yra čia.
Mano sesuo gyvena Londone. Yra puiki iliustratorė grafikė, bet ten dirba kavinėje ir bijo sau pasakyti, kad turi siekti savo tikrosios svajonės. Tai, ką ji sugeba, čia būtų labai daug, o Londone – mažai“, – svarstė Goda.
Ji kuria dainas sau ir kitiems, rašo interneto dienoraštį, fotografuoja juostiniu fotoaparatu, piešia, svajoja išleisti knygą, o praėjusią vasarą išmoko virinti ir iš dviračio detalių pasigamino papuošalų – pusvalandį pasišnekėjus su Goda, atrodo, kad nuo idėjų ir polėkių jos galva gali susprogti.
Ateityje, svarsto ji, galbūt pasuks į žurnalistiką, o gal į antropologiją, tik muzika iš gyvenimo niekur nedings. Viena Godos svajonių – sukurti erdvę, kurioje burtųsi panašiai mąstantys žmonės.
„Gal tai būtų nakvynės namai, menininkų studija. Bet tikrai ne Vilniuje. Man norisi, kad atgytų nedideli Lietuvos miesteliai.
Noriu kurti, daryti savo. Gyventi iš muzikos? Taip, noriu. Žinau, kad tai nelengva, bet bandyti reikia.
Neturiu nuolatinio darbo. Neįsivaizduoju savęs, dirbančios biure nuo ryto iki vakaro. Ateityje gal ir reikės. Bet kol kas nesinori apie tai galvoti“, – susimąstė Goda.
Su menu susijęs dar vienas jos pomėgis – dainininkė pozuoja dailininkams ir fotografams. Neretai – apsinuoginusi.
Dainą „Fire Fountain“ internete iliustruoja nuotrauka, kuriai Goda nuoga pozavo gamtoje. O lietuvių fotografo Mariaus Morkevičiaus surengtoje fotosesijoje ji be drabužių įsiamžino sostinės Užupio rajono gatvėse.
„Fotografavausi ketvirtą ryto. Jei būtų atvažiavusi policija, turbūt būčiau gavusi didelę baudą. Bet viskas baigėsi gerai“, – juokėsi atlikėja.
Apie šį užsiėmimą ji kalba užsidegusi. Goda neslepia, kad pozavimas aktams padėjo jai atsikratyti kompleksų ir pamilti savo kūną.
„Augdama žiūrėjau į jį kaip į nenorėtą, per Kalėdas gautą žaislą. Vis bandžiau jį prisijaukinti. Požiūris pradėjo keistis, kai pradėjau užsiimti joga, lankyti šokio spektaklius.
Kartą Izraelyje susipažinau su žmogumi, kuris pozuoja dailininkams. Jis paaiškino, kad pozuoti nuogam nėra jokia tragedija. Pagalvojau, kad ir man būtų smagu, ir kaip tik po kelių dienų sulaukiau pasiūlymo pozuoti dailininkų plenere.
Nuvažiavau, pabandžiau ir pajutau, kad tai puiki, išlaisvinanti patirtis. Manau, kad žmonės daug praranda šito neišbandę. Dabar aš galiu važiuoti, sustoti prie ežero, nusimesti visus drabužius ir maudytis visiškai dėl to nesinervindama. Dabar kitaip į tai žiūriu“, – pasakojo Goda.
Bičiuliai ir artimieji, pamatę jos nuotraukas, į Godos pomėgį žvelgia pozityviai, o kelios draugės ir pačios panoro fotografuotis.
„Tapau mūza ne vienam fotografui. Man smagu. Tų nuotraukų – jau daug, įsivaizduoju, kad kada nors galėčiau išleisti savo aktų knygą.
Galbūt toks leidinys padėtų pamilti savo kūną ir kitiems. Apskritai manau, kad apie kūną, seksualumą reikia daugiau kalbėti, nes apie tai beveik nešnekama Lietuvoje“, – šyptelėjo Goda.
